Palangos botanikos parkas

55°54′20″š. pl. 21°03′19″r. ilg. / 55.905439°š. pl. 21.055337°r. ilg. / 55.905439; 21.055337

Palangos botanikos parkas, anksčiau vadintas Birutės parku, Tiškevičių dvaro parku – Palangos gintaro muziejų supantis botanikos parkas esantis Palangoje. Šio parko įkūrimo simboline data laikomi 1897 m.

Parko plotas – 101,3 ha - tai maždaug atitinka 140 futbolo aikščių plotui. Iš jų medynai – 60 ha, pievos – 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,16 ha. Parkui priklausantys pliažai ir parkai jūros pakrante driekiasi 1,5 km. Parko teritorijoje įvairios dangos takai ir keliai tęsiasi 18 km^[1].

Palangos botanikos parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, daug mažosios architektūros formų.

Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX a. pabaigoje sukūrė garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė^[2] kartu su sūnumi Renė ir belgų sodininku Buisenu de Kulonu (Buyssen de Coulon).

Parkas įkurtas XIX a. pab. buvusio šventojo Šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Prieš įrengiant parką ir pastatant dvarą, šiame miške tarp lapuočių dominavo paprastosios pušys ir kemsynais apaugusios pelkės. Architektas sumanė iškirsti daugumą lapuočių medžių, kad atsivertų pušų grožis. Medžius kirsti medpjoviai buvo samdomi iš kitur, nes vietiniai gyventojai kirsti medžių šventame miške nedrįso. Vėliau gerokai išretintą mišką Eduardas Fransua Andrė papildė egzotiniais medžiais.

Grafų Tiškevičių užsakymu vietoje kemsynais apaugusios pelkės buvo iškasti tvenkiniai, o gruntas panaudotas būsimo dvaro pylimui. 1897 metais ant jo buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose vėliau buvo įkurtas Palangos gintaro muziejus.

1935 m. sudaryta parko šiaurės rytinės dalies išplanavimo naujasis projektas.

1958 m. Palangos parkas įtrauktas į 194 saugomų parkų sąrašą.

1960 m. gegužės 14 d. priimtas nutarimas dėl Palangos botanikos parko įsteigimo.

1963 m. paskelbti 24 Lietuvos respublikinės reikšmės paminklai, į kurių sąrašą įtrauktas ir Palangos botanikos parkas.

1967 m. parkas labai nukentėjo nuo čia praūžusio uragano. Tuomet vėtra parke išguldė per pusantro tūkstančio medžių. Tuometėmis priemonėmis pušys buvo raunamos su šaknimis ir persodinamos parke. Šitaip per dvejus metus čia buvo pasodinta apie 5 tūkst. pušų^[3]

1993 m. atstatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra.

1994 m. prie parko buvo prijungtos ties juo esančios pajūrio teritorijos.

Medeliai į Palangą buvo atvežti iš Berlyno, Karaliaučiaus ir kitų Europos botanikos sodų. Dabar vyraujanti parko medynų rūšis, kaip ir anksčiau, yra paprastoji pušis. Drėgnesnėse vietose auga juodalksnių ir paprastųjų eglių grupelės. Be jų dar auga paprastosios vinkšnos, paprastastieji skirpstai, platanalapiai klevai, sidabriniai klevai, popieržieviai beržai, raudonžiedžiai kaštonai, geltonžiedžiai kaštonai, Lausono puskiparisis, paprastieji bukai, raudonieji ąžuolai, kladrasčiai ir kitos rūšys.

Anksčiau parke augo apie 500 medžių, krūmų ir vijoklinių rūšių. Bet eksperimentinis Lietuvai augalijos asortimentas išliko ne visas - dalis augalų neprisitaikė prie permainingo Lietuvos pajūrio klimato, daug augalų sunaikino vandalai, ypač per karus bei pirmaisiais pokario metais, kai parkas buvo menkai prižiūrimas. Dabar parke introdukuotų sumedėjusių augalų priskaičiuojama iki 250 rūšių. Natūraliai augančių žolinių augalų parke - 370 rūšių, iš kurių 24 rūšys Lietuvoje retos (1992 m. duomenimis).

Maždaug 1992 m. duomenimis, parko teritorijoje aptinkamos 60 paukščių rūšių.

Čia peri krankliai, juodagalvės sniegenos, kikiliai, bukučiai, didžiosios zylės, mėlynosios zylės, juodosios zylės, strazdai giesmininkai, amaliniai strazdai, smilginiai strazdai, juodieji strazdai, paprastosios raudonuodegės, margasparnės musinukės, pilkosios devynbalsės, žaliosios pečialindos, pilkosios pečialindos, ankstyvosios pečialindos, rudosios devynbalsės, juodagalvės devynbalsės, Karetaitės, gulbes nebyles, didžiąsias antis, pelėsakaliai, gegutės, didieji geniai, langinės kregždės, varnėnai, baltosios kielės.

Tikriausiai peri naminės pelėdos, vidutiniai geniai, keršuliai, varnos, lipučiai, Tošinukės, raibosios devynbalsės, sodinės devynbalsės, nykštukai, liepsnelės, lakštingalos, pilkosios zylės, šiaurinės pilkosios zylės, kuoduotosios zylės, svilikėliai, Žaliukės, alksninukai, dagiliai, geltonosios startos.

Reguliariai užklysta rudagalviai kirai, paprastieji čiurliai, šelmeninės kregždės.

Retkarčiais užklysta juodosios meletos, pilkieji garniai, naminiai žvirbliai, dirviniai vieversiai, geltonosios kielės, baltabruviai strazdai, naminiai karveliai.

Iš egzotinių paukščių rūšių čia galima pamatyti povus, bei perinčias muskusines antis.

Parke gyvena briedžiai, stirnos, šernai, rudosios lapės, kiaunės, šermuonėliai, žebenkštys, pilkieji kiškiai, paprastosios voverės, šiauriniai baltakrūčiai ežiai, miškinės pelės, miegapelės, pelėnai, kirstukai, kurmiai, šikšnosparniai.

Pievinės varlės, mažosios kūdrinės varlės.

Aptinkami geltonskruosčiai žalčiai.

• pgm.lt / Oficiali muziejaus svetainė Archyvuota kopija 2011-09-20 iš Wayback Machine projekto.
• delfi.lt / Alternatyva garsiajai Palangos Basanavičiaus gatvei – plotu ji prilygsta 140 futbolo stadionų, Justinas Arlauskas, Robertas Narmontas, www.GRYNAS.lt | 2018 m. liepos 26 d.