Pagalvės mokestis

Pagalvės mokestis – mokestis, kuriuo apmokestinti žmonės visi moka vienodą nustatytą pinigų sumą.

Priešingai pajamų mokesčiui, pagalvės mokesčių atveju apmokestinamos ne pajamos, o pats žmogus. Dabar toks apmokestinimas laikomas atgyvena.

Abiejų Tautų Respublikoje pagalvės mokestis buvo įvestas XVI a. - tai vienas iš seniausių mokesčių. Pirmiausia jį mokėjo žydai už tai, kad monarchas juos saugo. Nuo XIV a. Lenkijos teritorijoje jis buvo imamas kaip mokestis bažnyčiai. 1498 m. – 1520 m. mokestį mokėjo didikai ir šventikai, kilus turkų ir kryžiuočių antpuolių grėsmei. Jo dydis priklausė nuo visuomeninės padėties ir gyvenamosios vietos. XVII a. antroje pusėje buvo ne kartą pagirtas seimo. Dalį pagalvės mokesčio mokėjo šventikai, o kitą dalį - didikai. Šis mokestis buvo vadinamas subsidum charitativum - savanoriškas mokestis. Nuo 1717 m. mokestis buvo naudojamas armijai išlaikyti.

• mažos žinios apie kitus apmokestinimo būdus;
• mažos mokesčio administravimo išlaidos;
• lengva apskaičiuoti, kiek bus surinkta mokesčių;
• visi konkrečiai ir iš anksto žino, kiek turės sumokėti mokesčių;
• sunku apgauti ir nesumokėti mokesčių.

Filosofiškai mokestis aiškinamas tuo, kad valstybė suteikia vienodai paslaugų visiems savo gyventojams, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų.

Didžiausias pagalvės mokesčio trūkumas yra tas, kad įvedus tokį apmokestinimą neturtingi žmonės atiduoda mokesčiams daug didesnę savo pajamų dalį negu turtingi, ir tai dar labiau blogina jų padėtį.

Tokio mokesčio vis tiek negalėtų sumokėti asmenys, neturintys jokių pajamų. Tokiu atveju reikėtų padidinti pagalvės mokestį kitiems žmonėms, iš kurių skurdžiausi atsidurtų dar blogesnėje situacijoje (daugiavaikės šeimos, vienišos motinos ir t. t.). Toks mokestis užkerta kelią valstybei vykdyti socialinę politiką.

Pagalvės mokesčio įvedimas mažai sumažintų (jei išvis sumažintų) mokesčius administruojančių institucijų išlaikymą.

Taip pat reikia pažymėti, kad panašus į pagalvės mokestį progresinis fizinių asmenų pajamų mokestis valstybės biudžetui duoda žymias įplaukas (apie ¼) biudžeto, jį lengva prognozuoti.

Progresinio pajamų mokesčio apskaičiavimas kiek skiriasi nuo pagalvės mokesčio, bet negalima sakyti, kad žmonės bent apytiksliai nežino, kiek nuo jų atskaitoma, nes mokesčio apskaičiavimas yra viešai skelbiamas, bet to, tai gali paaiškinti jį skaičiuojantys asmenys.

Labai ginčytinas ir pagalvės mokesčio nemokėjimo apgaulės būdu negalimumas. Jei įstatyme būtų nurodoma, kad žmogus turi būti prisiregistravęs valstybėje, turėti jos pilietybę, darbą ir t. t., tai bus pradėta slėpti darbą, deklaruoti, kad gyvena kitoje valstybėje ir prigalvota kitokių triukų.

Taip pat reikia priminti, kad ne visi vienodai naudojasi valstybės paslaugomis. Didesnes pajamas turintys asmenys dažniau naudojasi privačiomis, o ne valstybinėmis medicinos paslaugomis, bet praradę turtą vis tiek kreipiasi į policiją. Todėl filosofinis teiginys, kad valstybė visiems vienodai suteikia paslaugas, yra neteisingas.

Panašus į pagalvės mokestį Lietuvoje yra pajamų mokestis. Jo per 2006 m. buvo surinkta 4059 milijonų litų [1]^{[neveikianti nuoroda]}.

Lietuvoje 2006 m. gale gyveno 3,4 milijono žmonių [2] Archyvuota kopija 2007-04-27 iš Wayback Machine projekto.. Iš jų vyresni kaip 18 metų sudarė 2,68 milijono [3]^{[neveikianti nuoroda]}. Darbingo amžiaus 1,588 milijono.

Darant prielaidą, kad pagalvės mokestis bus mokamas kas mėnesį visų vyresnių kaip 18 m. amžiaus žmonių, gautųsi:

${\displaystyle {\frac {\frac {17200106000}{2680000}}{12}}=535Lt}$

Darbingo amžiaus žmonių buvo 1,588 milijono. Tada pagalvės mokesčio kiekvienas turėtų mokėti:

${\displaystyle {\frac {\frac {17200106000}{1588000}}{12}}=903Lt}$

Dirbo 1,499 milijono, tada:

${\displaystyle {\frac {\frac {17200106000}{1499000}}{12}}=956Lt}$

2006 m. II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1519,7 Lt. Darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 1072,5 Lt, vadinasi, mokesčių sumokėta po 447,2 Lt[4] Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.. Tai yra todėl, kad didžiąją dalį mokesčių sumoka didesnes pajamas gaunantys asmenys. Minimumą gaunantys ir nemokantys pajamų mokesčio asmenys pagalvės mokesčiui turėtų atiduoti daugiau kaip pusę savo pajamų, tuo tarpu didesnes pajamas (virš 2200 Lt per mėnesį) gaunančių asmenų algos padidėtų jiems mažai juntamu dydžiu. Dėl to reikėtų padidinti mažiau kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį labiau kvalifikuotų darbuotojų sąskaitą, o tai paskatintų kvalifikuotų darbuotojų apatiją darbui.