Poseidonijas

Poseidonijas
Poseidonijaus biustas
Gimė	135 m. pr. m. e. Apamėja, Armėnijos karalystė
Mirė	51 m. pr. m. e. Rodas arba Roma, Romos imperija
Veikla	filosofas
Sritis	stoicizmas, astronomija, geografija, matematika ir kt.

Poseidonijas (sen. gr. Ποσειδώνιος = Poseidṓnios, lot. Posidonius, 135–51 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, svarbiausias vidurinio stoicizmo atstovas.

Poseidonijas, pramintas „Atletu“, gimė Apamėjoje (dab. Sirija), mokėsi pas stoikų filosofą Panaetijų. Keliavo po Afriką, Ispaniją, Italiją, Galiją, Ligūriją, Siciliją. Įsikūrė Rode, kur pradėjo dėstyti ir subūrė didelį būrį pasekėjų. Buvo įtakingiausias stoikų filosofas visoje Romos imperijoje. Pas Poseidonijų mokėsi ir su juo bičiuliavosi Ciceronas. Apie jo gyvenimą rašė romėnų autoriai Seneka ir Strabonas.^[1]

Poseidonijas parašė virš 20 veikalų, tačiau nė vienas jų neišliko. Filosofas stoicizmą derino su Platono, pitagorininkų idėjomis. Filosofines pažiūras ir kultūros istoriją grindė tiksliųjų mokslų duomenimis, savo atliktų tyrimų (fizikos, astronomijos, geologijos, geografijos, botanikos, psichologijos, medicinos ir kitų) rezultatais^[2] (bandė apskaičiuoti Žemės skersmenį, Saulės nuotolį ir kt.).^[1]

Daug dėmesio skyrė kosmo sampratai: jį laikė visa apimančia, gyva, apskirta, protinga būtybe. Kosmo esmė – Dievas. Kosmas persmelktas pasaulinės simpatijos, jo dalys susietos pneuma, dėl kurios galimi visi veiksmai. Anot Posidonijo, eono pabaigoje kosmas atsinaujinsiąs pasauliniame gaisre. Iki šio gaisro gyvuosiančios ir protingos sielos.^[2]

Etikoje pabrėžė proto svarbą, iškėlė išmintingumo, vyriškumo, teisingumo, santūrumo ir didžiadvasiškumo dorybes.^[2]