Poznanės vaivadija (1919–1939)

Kitos reikšmės – Poznanės vaivadija.

Poznanės vaivadija Województwo poznańskie
Valstybė	Lenkija
Administracinis centras	Poznanė

Poznanės vaivadija (lenk. Województwo poznańskie) – buvusi Lenkijos vaivadija, egzistavusi 1919–1939 m. Buvo vakarinėje šalies dalyje. Administracinis centras – Poznanė.

Poznanės vaivadija buvo viena iš turtingiausių ir geriausiai išplėtotų vaivadijų. Žemės ūkis buvo gerai mechanizuotas. Poznanės miestas buvo didelis pramonės centras, kuriame buvo pagrindinis geležinkelio mazgas. Miškai sudarė 19,8% vaivadijos teritorijos (bendras šalies miškų vidurkis (1937 m.) buvo – 22,2%). 1931 m. duomenimis, tik 7,6% gyventojų buvo neraštingi (šalies vidurkis – 23,1%).

Įkurta 1919 m. rugpjūčio 12 d.^[1] 1939 m. vaivadijos sienos buvo pakeistos: Bydgoščiaus, Inovroclavo, Šubino ir Vyžysko pavietai buvo prijungti prie Pamario vaivadijos, o Kališo, Kolo, Konino ir Tureko – prie Poznanės.

Plotas: 1921 m. – 26 528 km², 1939 m. – 28 089 km². 1921 m. vaivadijoje gyventojų buvo 1 967 865, 1931 m. – 2 339 600. Gyventojų tankumas: 1921 m. – 74,2 gyv./km², 1931 m. – 83 gyv./km².

Geležinkelio skaičius buvo didelis, su 10,1 km./100 km ²(bendras geležinkelio ilgis per vaivadijos teritoriją buvo 2 684 km).

1. Lentelė „Poznanės vaivadijos pavietai pagal pavietų plotą“.

2. Lentelė „Poznanės vaivadijos pavietai pagal pavietų gyventojų skaičių“.

Gyventojų suskirstimas pagal etninę sudėtį:

• lenkai – 90,5%
• vokiečiai – 7,4%
• žydai – 1,9%

Gyventojų suskirstimas, pagal religiją:

• Romos katalikai – 82,9%; 1.632.087 (gyv.);
• protestantai- 16,3%; 321.564 (gyv.);
• žydai – 0,5%; 10.397 (gyv.);

Didžiausi miestai pagal gyventojų skaičių:

• Poznanė – 246 500,
• Kališas – 68 300,
• Gnieznas – 30 700,
• Didžiosios Lenkijos Ostruvas – 24 400,
• Lešnas – 19 400,
• Kolas – 13 800,
• Krotošynas – 13 000,
• Koninas – 10 300.

• Vojciechas Trompčynskis (lenk. Wojciech Trąmpczyński) vadovavo, 1919 rugpjūčio 1 d. – 1919 spalio 23 d.
  
• Vitoldas Celichovskis (lenk. Witold Celichowski) vadovavo, 1923 spalio 23 d. – 1923 sausio 2 d.
  
• Adolfas Bninskis (lenk. Adolf Bniński) vadovavo, 1923 sausio 10 d. – 1928 gegužės 9 d.
  
• Petras Duninas-Borkovskis (lenk. Piotr Dunin-Borkowski) vadovavo, 1928 gegužės 9 d. – 1929 spalio 11 d.
  
• Rogeris Adamas Račynskis (lenk. Roger Adam Raczyński) vadovavo, 1929 spalio 11 d. – 1934 liepos 31 d.
  
• Stanislovas Kauckis (lenk. Stanisław Kaucki) vadovavo, 1934 rugpjūčio 1 d. – 1935 sausio 15 d.
  
• Artūras Maruševskis (lenk. Artur Maruszewski) vadovavo, 1935 sausio 16 d. – 1935 birželio 23 d.
  
• Mikolajus Kvašnievskis (lenk. Mikołaj Kwaśniewski) vadovavo, 1935 birželio 26 d. – 1935 rugsėjo 13 d.
  
• Tadeušas Valickis (lenk. Tadeusz Walicki) vadovavo, 1935 rugsėjo 19 d. – 1935 spalio 29 d.
  
• Artūras Maruševskis (lenk. Artur Maruszewski) vadovavo, 1935 spalio 29 d. – 1939 gegužės 19 d.
  
• Liudvikas Bočianskis (lenk. Ludwik Bociański) vadovavo, 1939 gegužės 19 d. – 1939 rugsėjo 12 d. Cyrilas Rataiskis (lenk. Cyryl Rataiski) vadovavo 1939 rugsėjo 4 d. – 1939 rugsėjo 14 d.
  

Ž • A • R II Lenkijos Respublikos administracinis suskirstymas (1919–1939) m. Vaivadijos Balstogės vaivadija (nuo 1919) • Kelcų vaivadija (nuo 1919) • Krokuvos vaivadija (nuo 1920) • Liublino vaivadija (nuo 1919) • Lvovo vaivadija (nuo 1920) • Lodzės vaivadija (nuo 1919) • Naugarduko vaivadija (nuo 1921) • Polesės vaivadija (nuo 1921) • Pamario vaivadija (nuo 1919) • Poznanės vaivadija (nuo 1919) • Stanislavuvo vaivadija (nuo 1920) • Silezijos vaivadija (nuo 1920) • Tarnopolio vaivadija (nuo 1920) • Varšuva (nuo 1919) • Varšuvos vaivadija (nuo 1919) • Vilniaus vaivadija (nuo 1926) • Volynės vaivadija (nuo 1921)  Atskiri regionai Naugarduko apskritis (1920–1921) • Polesės apskritis (1920–1921) • Volynės apskritis (1920–1921) • Tešino Silezija (1920–1922) • Vilniaus žemė (1922–1926)