Suomijos administracinis suskirstymas
Suomija yra suskirstyta į 19 regionų (suom. maakunta, šved. landskap), kurie savo ruožtu skirstomi į:
- 70 subregionų (suom. seutukunta, šved. ekonomisk region);
- Subregionai – į 320 municipalitetų (suom. kunta, šved. kommun).
Regionai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regionai Suomijoje atsirado kaip antro lygmens administracinis vienetas, t. y. grafysčių (provincijų) padalinys. 2010 m. sausio 1 d. jas panaikinus, jie tapo pirmo lygmens administraciniu vienetu. 2011 m. Rytų Ūsima prijungta prie Ūsimos regiono.
- Lapija (Lappi / Lappland)
- Šiaurės Pohjanma (Pohjois-Pohjanmaa / Norra Österbotten)
- Kainū (Kainuu / Kajanaland)
- Šiaurės Karelija (Pohjois-Karjala / Norra Karelen)
- Šiaurės Savas (Pohjois-Savo / Norra Savolax)
- Pietų Savas (Etelä-Savo / Södra Savolax)
- Pietų Pohjanma (Etelä-Pohjanmaa / Södra Österbotten)
- Pohjanma (Pohjanmaa / Österbotten)
- Pirkanma (Pirkanmaa / Birkaland)
- Satakunta (Satakunta / Satakunda)
- Vidurio Pohjanma (Keski-Pohjanmaa / Mellersta Österbotten)
- Vidurio Suomija (Keski-Suomi / Mellersta Finland)
- Pietvakarių Suomija (Varsinais-Suomi / Egentliga Finland)
- Pietų Karelija (Etelä-Karjala / Södra Karelen)
- Peijet Hemė (Päijät-Häme / Päijänne Tavastland)
- Vidurio Hemė (Kanta-Häme / Egentliga Tavastland)
- Ūsima (Uusimaa / Nyland)
- Kiumenlaksas (Kymenlaakso / Kymmenedalen)
- Alandai (Ahvenanmaa / Åland)
Istorinė raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorinės provincijos (iki 1634 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suomijos teritorijai priklausant Švedijai, ji buvo administruojama pagal Švedijos Karalystės principus, t. y. čia įkurtos žemės ir provincijos (suom. maakunta, šved. landskap). Suomijos pietinė dalis buvo valdoma kaip Osterlandas, kuriame buvo 6 provincijos: Alandų salos, Tikroji Suomija, Karelija, Nylandas, Sakunta, Savonija ir Tavastija. Vidurinė ir Šiaurinė Suomija buvo administruojama kaip Norlandas, kuriame buvo Ostrobotnija ir dalis Laplandijos.
Istorinės provincijos, net po oficialaus panaikinimo XVII a. išlaikė vietinę tapatybę, kultūrą, dialektus. Nors Suomijoje jos neturi oficialaus pripažinimo, iki dabar vaidina svarbų vaidmenį šalies kultūrinėje įvairovėje.
Grafystės (1634–2010 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po administracinės reformos Švedijos karalystėje, landskapus oficialiai pakeitė grafystės (suom. läänit, šved. län), ir šio pavadinimo administracinis vienetas egzistavo iki 2010 m. Grafystės buvo vien tik administracinio skirstymo obejektai ir neatitiko kultūrinių bei lingvistinių ypatumų.
Grafysčių skaičius Suomijos teritorijoje keitėsi administracinių reformų pagrindu. Švedijos Karalystės valdomoje Suomijoje XVII–XIX a. jų buvo 5: Turku ir Pori grafystė, Nylando ir Tavastehuso grafystė, Vasos grafystė, Kimenegordo grafystė, Savolakso ir Karelijos grafystė, Viborgo ir Nysloto grafystė, Oulu grafystė ir Keksholmo grafystė (pastaroji buvo prarasta Rusijai 1721 m.). XIX a. pradžioje šios grafystės perėjo Rusijos imperijai ir pradėtos vadinti gubernijomis.
1917 m. susikūrus nepriklausomai Suomijai, ji buvo suskirstyta į 8 grafystes (Hemės, Kuopio, Mikelio, Turku ir Pori, Uusima, Vasa ir Viipuri, Oulu). 1921 m. trumpam sukurta Pečengos grafystė. 1936 m. nuo Oulu atskirta Lapija.
1947 m. Viipuri grafystės didžiąją dalį užėmus Rusijai, jos likučiai pervardinti kaip Kymi grafystė. 1960 m. reformos metu buvo suformuotos dvi naujos grafystės: Šiaurės Karelija (atskirta nuo Kuopio) ir Centrinė Suomija.
Po 1998 m. reformos Suomijoje tuo metu egzistavusių 13 grafysčių skaičius buvo sumažintas: jos sujungtos tarpusavyje į 6 grafystes. 2010 m. sausio 1 d. visos grafystės nustojo egzistuoti. Vietoje jų svarbiausiu administraciniu vienetu tapo regionai.
provincija (lääni) | suomiškas pavadinimas | administracinis centras | plotas km² | gyventojų (2003) | sujungtos ankstesnės provincijos (1997) | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | Pietų Suomija | Etelä – Suomen lääni |
Hemenlina | 34 378 | 2 116 914 | Ūsima, Kiumis, Tavastija | |
2 | Vakarų Suomija | Länsi – Suomen lääni |
Turku | 74 185 | 1 848 269 | Vasa, Turku-Poris, Vidurio Suomija, Tavastija (Pirkanma) | |
3 | Rytų Suomija | Itä – Suomen lääni |
Mikelis | 48 726 | 582 781 | Kuopijas, Šiaurės Karelija, Mikelis | |
4 | Oulu | Oulun lääni | Oulu | 57 000 | 458 504 | nepakito | |
5 | Lapija | Lapin lääni | Rovaniemis | 98 946 | 186 917 | nepakito | |
6 | Alandai | Ahvenanmaa maakunta |
Mariehamnas | 6 784 | 26 000 | nepakito |
Alandų salose kalbama tik švediškai, jos yra arčiau Švedijos nei Suomijos ir turi plačia autonomiją bei vyriausybę. Kitos provincijos taip pat turi regionines ministerijas:
- socialinės ir sveikatos apsaugos,
- švietimo ir kultūros,
- policijos,
- gelbėjimo,
- transporto,
- vartotojų reikalų,
- teismo.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficialus provincijų tinklalapis Archyvuota kopija 2005-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- Finland: Administrative Division (Citypopulation.de)
- Regions of Finland (Statoids.com)
Buvusios Suomijos provincijos (1997-2010 m.) | |
---|---|
Alandų salos • Laplandija • Oulu • Pietų Suomija • Rytų Suomija • Vakarų Suomija |
|