[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Specialieji efektai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Specialusis efektas: nedidelis ugnies kamuolys

Specialieji efektai skirti sukurti tikrovės iliuzijai kino filme, reklamoje arba muzikos vaizdo klipuose. Dažniausiai naudojami ypatingų oro ar aplinkos sąlygų sukūrimui, vaizdo pagražinimui, tikrovėje neegzistuojančių objektų kūrimui ar filmuojant scenas, kurios gali būti pavojingos filmavimo grupės narių ir aktorių gyvybei. Specialieji efektai taip pat naudojami siekiant sumažinti išlaidas ir efektyviai panaudoti filmo biudžetą. Pavyzdžiui, kuomet filmavimas vykdomas studijoje ir tokiu būdu yra išvengiama visos komandos bei filmavimo įrangos gabenimo į kitą miestą ar šalį, komandos narių apgyvendinimo ir pan. Specialieji efektai gali būti kuriami aikštelėje filmavimo metu, arba vėliau baigus filmavimą ir skirstomi į dvi pagrindines grupes: fizinius efektus (arba tiesiog specialiuosius efektus) ir vaizdo efektus.

Specialieji efektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Specialusis grimo efektas – žaizda

Filmavimo metu aikštelėje kuriami efektai: sprogimai, šūviai, degimai, griūtys, avarijos, bei įvairios stichijos – vėjas, lietus, sniegas dar gali būti vadinami fiziniais efektais. Dažnai naudojami ir specialieji grimo efektai – įvairios pabaisų kaukės, žaizdos, randai, pagaminti iš specialios latekso medžiagos. Kuriant pavojingus efektus filmavimo aikštelėje specialiųjų efektų grupė bendradarbiauja su kaskadininkais.

Po filmavimo kuriami specialieji efektai yra vadinami vaizdo efektais (angliškas trumpinys VFX) ir skirstomi į fizinius ir skaitmeninius. Fiziniai vaizdo efektai paprastai yra studijose filmuojami sumažinto mastelio modeliai, aktoriai su specialiu grimu ar apranga bei hydrauliniais ir elektroniniais įrenginiais valdomos lėlės ar jų dalys. Aktorių su specialiu grimu filmavimas šioje stadijoje yra atliekamas, kaip papildomas filmavimas prie pagrindinio filmavimo. Skaitmeniniai vaizdo efektai – tai kompiuteriu sukurti efektai. Jie yra skiriami į trimatės (3D) kompiuterinės grafikos, dar vadinamos CGI (Computer Generated Imagery), skaitmeninės tapybos, vaizdo komponavimo ir T&V.

Trimate grafika sukurti vaizdo efektai dažniausiai būna: skaitmeniniai personažai, aplinkos, dalelių sistemos (particle systems) bei tiesiog gamtos efektai, kaip ugnis, dūmai, krituliai ir pan. Su trimate grafika tiesiogiai susijusios tokios technologijos, kaip trimatis skenavimas bei judesių valdymas (motion capture ir 3D tracking). Stambiose vaizdo efektų studijose trimatė animacija yra dažnai atskiriama, kaip žemesnio lygmens 3D grupė, kuri specializuojasi skaitmeninių modelių paruošimu animacijai, judesio valdymo technologijų kūrime ir taikyme. Geri trimačių vaizdo efektų pavyzdžiai yra filmo „Juros periodo parkasdinozaurai.

Skaitmeninės tapybos (angl. matte painting) efektai dažniausiai apima aplinkų kūrimą, scenos dekoracijų praplėtimą ar atskirų scenos elementų sukūrimą. Tapybos efektai yra naudojami, kaip pigesnė ir greitesnė alternatyva skaitmeninėms trimatėms aplinkoms ar dekoracijoms. Naujausios tapybos technologijos yra glaudžiai susijusios su trimatės grafikos technologijomis ir apima taip vadinamą 2.5D – vaizdo projektavimo ant iškilusių paviršių būdą.

Vaizdo komponavimas (angl. compositing) yra galutinė skaitmeninių ir fizinių efektų kūrimo stadija, kuomet visa turima medžiaga (filmuoti ir kompiuteriu kurti vaizdai) sukomponuojami į vieną bendrą visumą, suderinamos jų spalvos bei ryškumas. Vaizdo komponavimas priskiriamas dvimatės kompiuterinės grafikos 2D rūšiai, nors vaizdo komponavimas gali būti atliekamas ne tik plokštumoje, bet ir erdvėje.
T&V (tyrimo ir vystymo) grupės (angl. R&D / research and development) – tai programinės įrangos kūrimo grupės. Jos yra steigiamos tik stambiose efektų kūrimo kompanijose tam, kad sukurtų tobulesnes tik kompanijos viduje naudojamas kompiuterines programas ar integruojamus programinius modulius. Taip pat programinio kodo scenarijus, kurie reikalingi sudėtingoms animacijoms ar animacijos metu sąveikaujantiems objektams.

Dažnai, tą patį filmų kūrėjų sumanymą galima išpildyti naudojant net kelis būdus. Tinkamiausias yra pasirenkamas atsižvelgiant į biudžetą, norimo rezultato kokybę, laiką, sąlygas ir pan.