Sinclair QL

Sinclair QL

Tipas	asmeninis kompiuteris
Išleidimo data	1984 m.
Nutraukimo data	1986 m.
Operacinė sistema	Sinclair QDOS
CPU	Motorola 68008, 7,5 MHz
Atmintis	128KB (iki 640KB)

Sinclair QL (QL – Quantum Leap akronimas, liet. kvantinis šuolis) – asmeninis kompiuteris, pristatytas Sinclair Research Ltd 1984 metais. QL buvo skirtas smulkaus verslo ir mėgėjų rinkai, tačiau patyrė komercinę nesėkmę.

Projektas pradėtas 1981 m., pagal planus Sinclair QL turėjo būti nešiojamas verslo kompiuteris su plokščiu CRT ekranu bei vidiniu modemu. Jam buvo duotas ZX83 kodinis pavadinimas. Vystant projektą ZX83 pavirto į ZX84, o portatyvumo savybės pasirodė pernelyg pretenzingos ir kompiuterio specifikacijos buvo sumažintos iki įprasto stalinio kompiuterio.

Paremtas Motorola 68008 procesoriumi, dirbančiu 7,5 Mhz dažniu, QL turėjo 128 KB RAM (oficialiai plečiamos iki 640 KB) ir galėjo būti prijungtas prie monitoriaus arba televizoriaus. Taip pat į jį buvo integruoti du Microdrive kartridžų skaitymo įrenginiai, kurie atstojo dažniau tais laikais naudojamus, bet brangesnius lanksčiuosius diskelius. Į sąsają įėjo du RS-232, firminiai QLAN lokalaus tinklo ir du vairasvirtės prievadai, taip pat išorinė Microdrive jungtis. Veikė du video režimai: 256x256 pikselių su 8 RGB spalvomis, arba 512x256 pikselių su 4 spalvomis (juoda, raudona, žalia ir balta). Abu ekrano režimai naudojo 32 KB operatyvios atminties. Nors aparatiniu lygiu buvo įmanoma persijungti tarp dviejų ekrano režimų, tačiau oficialiai tai nebuvo palaikoma, nes naudojo 64KB iš standartinių 128KB operatyvios atminties. Vėliau alternatyvi ir patobulinta Minerva operacinė sistema pilnai palaikė du ekrano režimus.

Viduje kompiuteris susidėjo iš procesoriaus (Motorola 68008), dviejų ULA integrinių mikroschemų (ZX8301 ir ZX8302) ir Intel 8049 mikrovaldiklio. ZX8301 arba Master Chip realizavo vaizdo atvaizdavimo generatorių ir rūpinosi DRAM atnaujinimu. ZX8302 arba Peripheral chip susiejo RS-232 prievadus (tik siuntimą), Microdrive skaitytuvus, QLAN prievadus, realaus laiko laikrodį ir Intel 8049. 8049 buvo vairasvirtės bei klaviatūros valdiklis, RS-232 gavimo buferis ir audio generatorius.

Pagrindinė Sinclair QL operacinė sistema buvo QDOS, kurią parašė Tony Tebby. Ji krovėsi iš kompiuterio pastoviosios atminties (ROM). Pastoviojoje atmintyje taip pat buvo įrašytas sudėtingas BASIC interpretatorius, pavadintas SuperBASIC vardu ir sukurtas Jan Jones. Kartu su kompiuteriu buvo komplektuojamas Psion biuro programų paketas (teksto procesorius, elektroninė skaičiuoklė (spreadsheet), duomenų bazė ir grafinis redaktorius).

Iš išorės Sinclair QL buvo tokios pačios juodos spalvos kaip ZX81 ir ZX Spectrum kompiuteriai, tačiau pasikeitė išorinis dizainas ir klaviatūros išdėstymas (kuris vėliau buvo naudojamas ir ZX Spectrum+ modelyje).

Sinclair QL buvo pirmasis 32 bitų kompiuteris, kainavęs mažiau nei 400 £ bei pirmasis plataus vartojimo kompiuteris, naudojantis Motorola 68000 šeimos procesorių. Paskubomis paleistas į produkciją, išleidimo data mėnesiu aplenkė Apple Macintosh kompiuterius, o Atari ST – metais. Tačiau išleidimo dieną (1984 m. sausio 12 d.) QL dar nebuvo pilnai paruoštas gamybai, netgi nebuvo nė vieno pilnai veikiančio prototipo. Tačiau Sinkleris iš karto pradėjo priiminėti užsakymus, žadėdamas pristatyti kompiuterius per 28 dienas. Visgi pirmuosius įrenginius pirkėjai gavo tik balandį, o iš 13 000 gautų užsakymų, iš pradžių vos keli šimtai vienetų pasiekė užsakovus. „Sinclair Research“ buvo sukritikuota britų reklamos priežiūros asociacijos.

Be to, QL kentėjo tiek nuo aparatūros, tiek nuo programinių problemų, ypač nuo QDOS ir SuperBASIC klaidų. Pirmieji kompiuteriai turėjo papildomą išorinę 16 KB ROM plokštę (žinoma kludge arba dongle vardais), kuriame buvo dalis programinės įrangos (firmware). Jos egzistavo iki tol, kol buvo pritaikyta 48 KB ROM vietoje pradžioje naudotos 32KB. QL taip pat kentėjo nuo Microdrive įrenginių stabilumo problemų. Šios problemos buvo vėliau ištaisytos, ypač Samsung gamybos QL kompiuteriuose, ir yra vartotojų net ir po 17 metų be problemų besinaudojančių Microdrive įrenginiu, tačiau pakeisti jau suformuotą neigiamą nuomonę buvo per vėlu.

Nors Sinclair QL reklama skelbė, kad tai vienas pažangiausių to meto kompiuterių už santykinai nedidelę kainą, tačiau pardavimai nebuvo sėkmingi. Jo gamyba Jungtinėje Karalystėje buvo sustabdyta 1985 m. dėl paklausos trūkumo. Tam turėjo įtakos ne tik vidinės problemos, bet ir verslo sektoriuje kylantis IBM PC personalinių kompiuterių standartas su MS-DOS operacine sistema. Programų kūrėjai nenorėjo palaikyti sistemos dar ir dėl to, kad juos reikėjo leisti Microdrive katridžuose. Po to, kai 1986 m. Amstrad perėmė „Sinclair Research“ kompiuterių verslą, QL projektas buvo oficialiai nutrauktas. Iš viso buvo parduota apie 100 000 šių kompiuterių vienetų.

Kelerius metus bendradarbiaudami ICL ir „Sinclair Research“ sukūrė ICL One Per Desk (OPD) kompiuterį, kuris taip pat buvo parduodamas British Telecom kompanijos Merlin Tonto vardu ir Telecom Australia kompanijos Computerphone vardu. Jis buvo paremtas Sinclair QL architektūra ir turėjo papildomą rinkinį įrenginių, skirtų telefonijai bei specifinę programinę įrangą. Nors šis įrenginys sudomino keletą stambių verslo bendrovių, tačiau jis nebuvo labai sėkmingas ir šiuo metu ypatingai retas.

Po to, kai Amstrad atsisakė tolimesnio QL plėtojimo, keletą kompanijų, anksčiau gaminusių QL periferiją, nusprendė užpildyti susidariusią spragą. „Cambridge Systems Technology“ (CST) ir „DanSoft“ sukūrė Thor su QL suderinamų kompiuterių seriją. „Miracle Systems“ gamino ilgai gyvavusią atminties praplėtimo plokštę „Trump Card“ bei vėliau sukurtas ir sėkmingai parduodamas „Gold Card“ ir „Super Gold Card“ procesoriaus ir atminties praplėtimo plokštes, kurios padėjo pakelti originalaus QL specifikacijas ir galimybes. Dar vienas „Miracle Systems“ produktas buvo QXL, aparatinės įrangos emuliavimo plokštė, kurią buvo galima įstatyti į ISA praplėtimo lizdą ir naudoti standartiniuose x86 architektūros kompiuteriuose. „Qubbesoft“ su QL suderinamą „Aurora“ motininę plokštę, turėjusią patobulintus video režimus ir buvo lengviau pritaikoma AT stiliaus kompiuteriniams korpusams.

Galingiausios su Sinclair QL suderinamos sistemos buvo Qx0 (Q40, Q40i ir Q60) serijos motininės plokštės, sukonstruotos Piterio Grafo ir platintos „D&D Systems“ įmonės. Jose veikė Motorola 68040 ir Motorola 68060 serijos procesoriai iki 80MHz, buvo galima įstatyti iki 128 MB operatyvios atminties ir galėjo būti įdiegtos trys operacinės sistemos – QDOS, SMSQ/E (su QDOS suderinama modernesnė alternatyva) ir, ko anksčiau negalėjo nė vienas kitas pakaitalas, Linux. Buvo ir kiti patobulinimai kaip multimedija, ISA praplėtimo jungtys, Ethernet tinklo galimybė Linux sistemoje, aukštos rezoliucijos grafika ir kt.

2017 metais buvo pristatyta dar viena su QL suderinama plokštė – Q68^[1]. Ją, kaip ir Qx0 serijos plokštes, sukonstravo Piteris Grafas. Skirtingai nuo ankstesnių sistemų Q68 naudoja vartotojų programuojamas loginių elementų matricas (FPGA), kurios emuliuoja 40 MHz dažniu dirbantį Motorola 68000 procesorių^[2]. Taip pat turi 32 MB SDRAM operatyviosios atminties, du SD kortelių skaitytuvus, Ethernet tinklo ir VGA jungtį. Platinama ribotu kiekiu su SMSQ/E operacine sistema.

Iki 2009 metų pradžios vis dar buvo gaminami aparatinės įrangos priedai originaliam Sinclair QL kompiuteriui, daugiausia „TF Services“ įmonės.

• Linusas Torvaldsas, Linux kūrėjas, jaunystėje turėjo Sinclair QL kompiuterį ir naudojo jį programavimo mokymuisi. Įgytas žinias jis vėliau panaudojo ir Linux kūrimui.
• Intel 8049 mikrovaldiklis veikė didesniu dažniu nei 68008 procesorius (11 prieš 7,5 Mhz).

• Dilwyn Jones's Sinclair QL tinklalapis Archyvuota kopija 2006-09-23 iš Wayback Machine projekto.
• Thierry Godefroy Sinclair QL tinklalapis Archyvuota kopija 2006-10-05 iš Wayback Machine projekto.
• Straipsnis apie QL „Planet Sinclair“ svetainėje
• QL klonai Q40/60
• RWAP Software – QL programinė įranga ir detalės
• TF Services (Tony Firshman)