Sifino mūšis
| Pirmoji fitna | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Sifino mūšis, XIV a. iliustracija | |||||||
| |||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Ali ibn Abu Talibas | Muavija ibn Abu Sufjanas | ||||||
Sifino mūšis yra 657 m. įvykęs susirėmimas tarp kalifo Ali pajėgų ir Sirijos valdytojo Muavijos pajėgų prie Sifino (dab. Rakos) Sirijoje.
Mūšis kilo, kai kalifas Ali nenubaudė prieš tai valdžiusio kalifo Usmano, kuris buvo 656 m. nužudytas Medinoje, žudikų. Sukilus tuo nepatenkintiesiems kilo Pirmasis kalifato pilietinis karas. Sirijos valdytojas Muavija buvo iš to paties klano kaip Usmanas ir jis nepripažino Ali kalifu. Ali savo ruožtu neskubėjo bausti Usmano žudikų, kurie buvo jo gretose. 657 m. Ali pajėgos surengė žygį į Siriją prieš Muaviją. Jų armijos susitiko prie Sifino (dab. Rakos). Musulmonų istorikai pateikia fantastiškus dalyvavusių karių skaičius. Tikėtina, kad Ali pajėgos buvo apytiksliai lygios 12000–20000 karių, kurias jis atvedė į ankstesnį Kupranugario mūšį prie Basros prieš kitus maištininkus. Šiitų šaltiniuose tvirtinama, kad Muavijos pajėgos buvo aiškiai silpnesnės ir jam grėsė pralaimėjimas, tačiau jos galėjo būti apylygės.
Susitikusios armijos delsė keletą mėnesių, nes niekas nenorėjo kovoti. Deryboms pasibaigus įvyko 3–4 dienas trukęs mūšis, kuris aprašomas skirtingai. Viena versija, tai buvo keletas pavienių menkų susirėmimų, kita versija, mūšis buvo labai žiaurus. Nei viena pusė neįgijo persvaros ir, pasak legendos, Muavijos kariai iškėlė ant iečių prikabintus Korano lapus kviesdami, kad klausimas būtų sprendžiamas derybų keliu pagal Koraną. Ali su tuo sutiko. Iš Muavijos pusės arbitru buvo paskirtas Amras ibn al Asas, iš Ali pusės – Abu Musa al Ašaris. Panašu, kad jų sprendimas nebuvo kalifo Ali naudai. Šios derybos buvo didžiulė Ali politinė klaida. Jo karių tarpe kilo nepasitenkinimas, nes kai kurie jų teigė, kad pagal Koraną tik Dievas tegali nuspręsti, kas valdo musulmonus, ir mūšyje esą paaiškėtų, kieno pusėje Dievas yra. Radikaliausi nepatenkintieji pasitraukė iš Ali pajėgų ir įkūrė frakciją, kuri ilgainiui tapo žinoma charidžitų pavadinimu. Armijos išsiskyrė ir Ali 658 ir 659 m. pratęsė derybas su Muavija dar labiau sukompromituodamas savo autoritetą, kas galų gale lėmė Muavijos iškilimą kalifate ir Ali žūtį nuo charidžitų pasikėsintojo 661 metais.