Sheikh Mujibur Rahman

Šeichas Mudžiburas Rahmanas SheikhMujibur Rahman শেখ মুজিবুর রহমান
1-asis Bangladešo prezidentas
Gimė	1920 m. kovo 17 d. Tungipara, Faridpuro apygarda, Bengalų prezidencija, Britų Indija (dabartinė Tungipara Upazila, Gopalgandžas, Bangladešas)
Mirė	1975 m. rugpjūčio 15 d. (55 metai) Daka, Bangladešas
Pilietybė	Britų Indijos (1920–1947 m.) Pakistano (1947–1971 m.) Bangladešo (1971-1975 m.)
Tėvas	Šeichas Lutfuras Rahmanas
Motina	Šeichė Sajera Khatun
Sutuoktinis (-ė)	Šeichė Fazilatunesa Mudžib
Vaikai	5
1-asis Bangladešo prezidentas Bangladešo prezidentas
Ėjo pareigas	1971 m. balandžio 17 d. - 1972 m. sausio 12 d. (8 mėn.)
Ankstesnis	nėra
Vėlesnis	Sjedas Nazrulas Islamas (laikinasis)
Bangladešo prezidentas
Ankstesnis	Mohamadas Mohamadula
Vėlesnis	Khondakeris Mostakas Ahmadas (uzurpatorius)[1][2][3]
Bangladešo ministras pirmininkas
Partija	Visos Indijos musulmonų lyga (1943–1949 m.) Viso Pakistano Avami musulmonų lyga (1949–1971 m.) Bangladešo Avamio Lyga (1971–1975 m.) Bangladešo Krišnak Sramik Avami lyga (1975 m.)
Alma mater	Islamijos koledžas Kalkutoje Dakos universitetas (pašalintas)[4]
Vikiteka	Sheikh Mujibur Rahman
Parašas

Šeichas Mudžiburas Rahmanas (angl. Sheikh Mujibur Rahman, beng. শেখ মুজিবুর রহমান = Śikh Mujibur Rohmān; 1920 m. kovo 17 d – 1975 m. rugpjūčio 15 d.) – Bangladešo politikas, valstybės veikėjas, pirmasis šalies prezidentas, laikomas ir Bangladešo įkūrėju. Taip pat ėjo ministro pirmininko pareigas nuo 1971 m. balandžio iki nužudymo 1975 m. rugpjūtį. Mudžibui priskiriama lyderystė Bangladešo kovų už nepriklausomybę nuo Pakistano metu. Bangladeše dar vadinamas Bangabandhu, pagarbą nusakančiu titulu, reiškiančiu „Bengalijos draugas“ bei malonybiniu Džatir Džanak arba Džatir Pita, reiškiančiu „tautos tėvas“. Jis buvo Avami lygos, įkurtos 1949 m. kaip Rytų Pakistano politinė partija Pakistane, vienas įkūrėjų ir galiausiai vadovas. Mudžibas laikomas pagrindine figūra tuomečiam Rytų Pakistanui siekiant įgyti politinę autonomiją, o vėliau – pagrindine Bangladešo išsivadavimo judėjimo, 1971 m. peraugusio į Bangladešo išsivadavimo karą, figūra. Jo dukra Šeich Hasina yra dabartinė Avami lygos lyderė ir šiuo metu eina Bangladešo ministrės pirmininkės pareigas.

2004 m. BBC vykdytoje Mudžiburas buvo išrinktas didžiausiu visų laikų bengalu.^[5]

Karjeros pradžioje būdamas demokratijos ir socializmo šalininkas, Mudžiburas iškilo Avami lygos ir Rytų Pakistano politikos arenoje kaip charizmatiškas ir stiprus oratorius. Jis išgarsėjo dėl savo pasipriešinimo etninei ir institucinei bengalų diskriminacijai Pakistanui priklausančioje valstijoje, kur bengalai sudarė daugumą. Rahmanas išdėstė šešių punktų autonomijos planą ir už išdavystę buvo įkalintas feldmaršalo Adžubo Khano režimo. Mudžibas vadovavo Avami lygai, laimėjusiai pirmuosius demokratinius Pakistano rinkimus 1970 m. Nepaisant to, kad lyga gavo daugumą, valdančioji karinė chunta vyriausybės formuoti lygos nepakvietė. Rytų Pakistane kilus pilietinio nepaklusnumo judėjimui, 1971 m. kovo 7 d. pasakė vieną svarbiausių savo kalbų, kurios metu netiesiogiai paskelbė Bangladešo nepriklausomybę. 1971 m. kovo 26 d. Pakistano armija masiniams protestams malšinti suorganizavo operaciją. Jos metu metu išrinktasis ministras pirmininkas Mudžibas buvo suimtas ir nuskraidintas į izoliatorių Vakarų Pakistane, o bengalų civiliai, studentai, intelektualai, politikai ir kariuomenės perbėgėliai buvo išžudyti (šis epizodas vadinamas 1971 m. Bangladešo genocidu. Lyderiui Mudžiburui esant suimtam, daugelis bengalų prisijungė prie Mukti Bahini išsilaisvinimo judėjimo ir padedami Indijos ginkluotųjų pajėgų nugalėjo Pakistano ginkluotąsias pajėgas Bangladešo išsivadavimo karo metu. Po Bangladešo nepriklausomybės, spaudžiant tarptautinei bendruomenei, Mudžiburas buvo paleistas iš Pakistano areštinės ir 1972 m. sausį grįžo į Daką, prieš tai trumpam nuvykęs į Didžiąją Britaniją ir Indiją.

Mudžiburas tapo Bangladešo ministru pirmininku pagal naująją šalies parlamentinę sistemą. Jis pavedė laikinajam parlamentui parašyti konstituciją, skelbiančią keturis pagrindinius principus: „nacionalizmo, sekuliarizmo, demokratijos ir socializmo“. Šie principai atspindėjo jo politines pažiūras, kurioms apibūdinti egzistuoja terminas mudžibizmas. Avami lyga laimėjo didžiulį mandatą per pirmuosius visuotinius šalies rinkimus 1973 m. Tačiau Mudžiburas susidūrė su didžiuliu nedarbo mastu, skurdu ir korupcija šalyje. Padėtį dar labiau apsunkino 1974 m. šalyje siautęs badas. Be to, vyriausybė buvo kritikuojama už tai, kad konstituciškai nepripažino čiabuvių mažumų ir už žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus šalies saugumo pajėgų, ypač sukarintosios Džativa Rakhi Bahini. Didėjant politinei įtampai šalyje 1975 m. sausį Mudžibulas inicijavo vienpartinį valdymą. Po šešių mėnesių jį ir didžiąją dalį jo šeimos perversmo metu nužudė armijos karininkai.