Salomon van Ruysdael

Salomonas van Reisdalis (ol. Salomon van Ruysdael, apie 1600−03 m., Harlemas, Nyderlandai – 1670 m. lapkričio 3 d., ten pat) – XVII a. Nyderlandų tapytojas-peizažistas. Jakobo van Reisdalio dėdė.

Salomonas van Reisdalis gimė apie 1600 − 1603 m. Harleme. Jis buvo vienu iš penkių menonito Jacob Jansz de Gooyer vaikų, 4 sūnų ir 1 dukters. Tikroji šeimos pavardė buvo de Gooyer. Po tėvo mirties 1616 m. Salomonas ir 2 jo broliai, Isakas ir Jakobas, pasikeitė pavardę į Van Reisdalius pagal kaimo pilies vietovės pavadinimą prie Blarikumo miestelio, iš kurio giminė buvo kilusi. Trečiasis brolis Piteris nepakeitė pavardės ir tapo prekiautoju Alkmare. Salomonas ir Isakas van Reisdaliai tapo reikšmingais peizažų tapytojais Harleme. Salomono brolio Isako sūnus Jakobas van Reisdalis (1628/1629 – 1682) tapo dar garsesniu tapytoju peizažistu. Salomonas van Reisdalis vedė Maycke Willemsdr Buyse iki 1627 m. Pora susilaukė keturių vaikų, iš kurių sūnus Jakobas Salomonas (1629/1630–1681) tapo tapytoju.

Salomono van Reisdalio jaunystės mokslai nežinomi. Tikriausiai jį mokė Esaias van de Velde, kurio įtaka jaučiama ankstyvojoje Salomono kūryboje. 1623 m. Salomonas van Reisdalis įstojo į Harlemo Šv. Luko vardo tapytojų gildiją. 1626 metais datuojamas pirmas išlikęs žinomas jo paveikslas. Iki 1628 m. jis jau buvo pagirtas Harlemo kronininko Samuel Ampzing kaip talentingas peizažistas. Jo mokiniais minimi Hendrick Pietersz de Hont ir Cornelis Decker. Gali būti, kad Salomonas apmokė sūnėną Jakobą van Reisdalį. Salomonas užėmė keletą postų tapytojų gildijoje savo gyvenimo metu. 1659–1666 m. užėmė civilinį miesto apylinkės valdytojo postą. Be buvimo tapytoju, Salomonas van Reisdalis užsiėmė kita veikla. Jis buvo vietos audinių gildijos nariu 1658–1670 m., prekiavo audinių dažais. Minima jo veikla odų džiovykloje ir imitacinio marmuro išradimas. Įvairiapusė veikla lėmė, kad Salomonas van Reisdalis buvo pasiturinčiu Harlemo gyventoju.

1669 m. Salomonas van Reisdalis paminėtas tarp menonitų Harlemo bažnyčios narių. Jo tikėjimas draudė nešioti ginklą ir jis mokėjo mokesčius, kad nereikėtų tarnauti miesto civilinėje sargyboje. Nėra žinių, kad Salomonas būtų gyvenęs ne Harleme, bet plati jo paveikslų geografija leidžia spėti, kad jis dažnai keliavo po Olandiją. Didžiausią Salomono van Reisdalio kūrybos dalį sudaro upių peizažai. Jis yra palikęs jūrų peizažų ir natiurmortų. Salomonas van Reisdalis mirė 1670 m. lapkričio 3 d., palaidotas Šv. Bavono bažnyčioje Harleme.

• 
  „Kelias per kopas su keleivių karieta“ (1631, Budapešto vaizduojamojo meno muziejus)
• 
  „Upės peizažas“ (1632, Kunsthalė, Hamburgas)
• 
  „Upės peizažas prie Arnheimo“ (1642, Berlyno paveikslų galerija)
• 
  „Upės peizažas prie Deventero“ (1645, Amsterdamo valstybinis muziejus)
• 
  „Upės peizažas su keliamąja valtimi“ (1649, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)

Vikiteka: Salomon van Ruysdael – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Vašingtono dailės galerijos informacija
• Encyclopaedia Britannica
• wga.hu