[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Nesvyžius

Koordinatės: 53°13′08″š. pl. 26°40′55″r. ilg. / 53.219°š. pl. 26.682°r. ilg. / 53.219; 26.682 (Nesvyžius)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nesvyžius
bltr. Нясвіж, rus. Несвиж
            
Nesvyžiaus rotušė ir turgaus aikštė
Nesvyžius
Nesvyžius
53°13′08″š. pl. 26°40′55″r. ilg. / 53.219°š. pl. 26.682°r. ilg. / 53.219; 26.682 (Nesvyžius)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Nesvyžiaus rajonas
Įkūrimo data 1445 m.
Gyventojų (2022) 15 756
Vikiteka Nesvyžius

Nesvỹžius [1] (bltr. Нясвіж, rus. Несвиж) – miestas vidurio vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, į rytus nuo Baranovičių, 110 km nuo Minsko, prie Ušos (Nemuno intako). Rajono centras.

Kinoteatras „Saliutas“

Minimas nuo 1223 m., 13881793 m. priklausė LDK, 15131939 m. miestą valdė Radvilos.[2]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nesvyžiaus Radvilų rezidenciniai rūmai 2015 m.

Teigiama, kad pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Nesvyžiaus pavadinimas atsiranda Būtųjų laikų pasakojime, aprašant 1223 m. gegužės 31 d. prie Kalkos upelio (dabar Donecko sritis, Ukraina) vykusį ginkluotą rusėnų susidūrimą su mongolais. Tačiau Nesvyžiuje atlikti archeologiniai tyrimai rodo, kad gyvenvietė čia atsirasti galėjo ne anksčiau, nei XV amžiuje. Nesvyžius ir jo žemės nuo XIII a. II pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, sudarydamos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio valdą. 1445 m. rugsėjo 17 d. Kazimieras Jogailaitis Nesvyžių atiduoda valdyti LDK bajorui Mikalojui Nemiraičiui, rėmusiam jo kandidatūrą dėl karūnos[3]. Šie metai laikomi patikimais istoriniais šaltiniais pagrįsta tikrąja Nesvyžiaus miesto įkūrimo data[4]. Yra žinoma, kad Mikalojus Nemiraitis Nesvyžiuje fundavo bažnyčią. Šiam LDK didikui mirus Nesvyžius grįžta LDK valdovo nuosavybėn. 1492 m. lapkričio 10 d. Aleksandras Jogailaitis Nesvyžių atiduoda valdyti Trakų vaivadai Petrui Mangirdaičiui, kurio dukrai ištekėjus už Lietuvos didžiojo etmono Stanislovo Kiškos Nesvyžius trumpam atitenka Kiškų giminei. Mirus Stanislovo Kiškos dukrai Onai, kuri 1513 m. buvo ištekėjusi už Jono Radvilos, Nesvyžių paveldi jų sūnus Mikalojus Radvila Juodasis. 1533 m. Nesvyžius galutinai atitenka Radvilų giminei, kuri miestą valdė keturis šimtmečius.

Radvilų valdymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1547 m. Mikalojui Radvilai Juodajam gavus Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą Nesvyžius tapo Radvilų Nesvyžiaus-Olykos kunigaikštystės sostine, o 1586 m. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio įkurtos ordinacijos centru. 1584 m. čia ėmęs reziduoti Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis Nesvyžių pavertė tikru miestu: pastatydino pilį ir parapijos bažnyčią, 1586 m. išrūpino savivaldos teises, naujai įkurtą miestą taisyklingai suplanavo ir apjuosė gynybiniais statiniais, prikvietė amatininkų, pirklių ir menininkų iš užsienio[5].

Per II ATR padalijimą 1793 m. Nesvyžius iki 1918 m. pateko į Rusijos imperiją ir buvo paverstas Minsko gubernijos miestu, XIX a. buvo miestelis Slucko apskrityje.[6]

1927 m. prijungta dalis Lanės valsčiaus.[7]

Sovietmečiu išvystyta sviesto, pieno, pašarų pramonė.[8]

Naujieji laikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. sausio 27 d. Vilniuje ir 2010 m. vasario 26 d. Nesvyžiuje buvo pasirašyta bei parafuota Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Baltarusijos nacionalinio istorinio kultūrinio muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis. Joje numatyta, kad šios Lietuvos ir Baltarusijos nacionalinės muziejinės institucijos bendradarbiaus siekdamos propaguoti ir aktualinti bendrą LDK istoriją bei paveldą, Vilniaus ir Nesvyžiaus rezidencijų bei miestų politinius, kultūrinius, meninius, ūkinius ir kitus istorinius ryšius. Taip pat planuojama keistis parodomis ir eksponatais, kita aktualia muziejine informacija, ikonografija, fotomedžiaga, konsultuotis rezidencijų atkūrimo, ekspozicijų įrengimo, restauravimo klausimais, įgyvendinti bendrus švietimo ir mokslinius tiriamuosius projektus, rengti turizmo informacijos programas[9]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nesvyžius 1604 m. T. Makovskio raižinys
Nesvyžius. Šv. Eufemijos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas. N. Orda. 1876 m.

Radvilos (1533–1939) – Nesvyžiaus savininkai;

Istoriniai paminklai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Radvilų rezidencinė pilis, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą;
  • Dievo Kūno bažnyčia ir Radvilų mauzoliejus;
  • Jėzuitų kolegija. Nugriauta 1825 m.;
  • Šv. Eufemijos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas. Pastatyti 1590–1596 m. pagal Džovanio Marijos Bernardonio projektą. Fundatoriai – Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir jo žmona Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka. Uždaryti 1877 m. (veikė 1920–1945 m., po Antrojo Pasaulinio karo vėl uždaryti). Iki mūsų dienų išliko 1763 m. statyti puošnūs vartai, smarkiai perstatyta bažnyčia, vienuolyno gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Dabar juose įsikūrusi Nesvyžiaus valstybinė Jakubo Kolaso pedagogikos kolegija, o buvusioje bažnyčioje – biblioteka.
    Nesvyžius. Gdansko (Amatininko) namas. 2009 m.
    Šv. Kryžiaus bažnyčia ir benediktinų vienuolynas. Pastatyti 1673 m. Neišlikę;
  • Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas. Pastatyti 1594–1598 m. Uždaryti 1864 m. Nugriauti 1950 m.
  • Dominikonų vienuolynas ir mokykla. Pastatytas 1672 m. Vienuolyno mokykla, kurioje paskutinius kelis jos gyvavimo metus mokėsi Vladislovas Sirokomlė, uždaryta 1835 m. Vienuolynas uždarytas 1873 m. ir 1875 m. paverstas mokytojų gimnazija, kurioje yra studijavęs (ir 1902 m. ją baigęs) Jakubas Kolasas bei kiti nusipelnę Baltarusijos kultūros ir visuomenės veikėjai. Dabar išlikusiose buvusio vienuolyno patalpose veikia kino teatras.
Nesvyžius. Didžioji sinagoga. 1900 m.
  • Miesto rotušė. Pastatyta 1596 m., vėliau kelis kartus perstatyta. Tai pati seniausia dabartinės Baltarusijos teritorijoje išlikusi miesto rotušė. Šiaurės karo metu Nesvyžiaus rotušė sudegė, todėl 1752 m. perstatyta baroko stiliumi. Ruošiantis Stanislovo Augusto Poniatovskio vizitui į Nesvyžių 1784 m. rotušė buvo suremontuota. 1806 m. Nesvyžiaus ordinatas Dominykas Jeronimas Radvila miestiečiams buvo nustatęs specialų alkoholio mokestį, skirtą rotušės išlaikymui ir jos remontui. 1836 m. gaisro metu pastatas stipriai nukentėjo, – nugriuvęs bokšto viršus taip ir nebuvo atstatytas. Rotušė buvo restauruojama 1870 m. ir 1896–1901 m. Po 1990 m. pastato rekonstrukcijos rotušė atgavo savo XVI a. pavidalą, kuris buvo atkurtas pagal Tomo Makovskio 1604 m. graviūrą. Dabar rotušės pastate įsikūręs Baltarusijos Nacionalinio istorinio kultūrinio draustinio „Nesvyžius“ administracinis pastatas. Prie rotušės šliejasi turgavietės namai, išsiskiriantys aklinų arkadinių nišų eile sienose ir vienašlaičių stogų perdangomis[10].
  • Slucko vartai, pastatyti 1690 m., perstatyti 1760 m. – dviaukštis barokinis arkos pavidalo statinys – buvusi miesto gynybinių statinių dalis;
  • Gdansko (Amatininko) namas. Pastatytas 1721 m. Barokinio fasado pastatas stovi Turgaus aikštėje, šalia miesto rotušės;
  • Didžioji sinagoga. Pastatyta XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Uždaryta 1940 m., nugriauta 1945 m.

Vilniaus miesto Pašilaičių seniūnijoje ir Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Bukiškio gyvenvietėje yra Nesvyžiaus miesto vardu pavadintos gatvės[11][12]

  • FK Veras (futbolo klubas);
  • Miesto stadionas
  • Несвиж : фотоальбом-путеводитель /[фотографии: К.Е. Соколов, С.Н.Кандыбович] ; [текст: В.С. Годкин]. Минск : Артия Групп, 2013;
  • Владельцы старого Несвижа /А.А. Метельский. Минск : Беларуская энцыклапедыя імя Петруся Броўкі, 2011;
  • Забытая Альба :очерки истории загородной резиденции Радзивилов под Несвижем /А.А. Метельский ; Национальная академия наук Беларуси. Институт истории. Минск : Беларуская навука, 2014.
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Nesvyžius. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 421
  3. T. Jaszczołt, Ród Niemiry z Wsielubia – Niemirowiczowie i Szczytowie herbu Jastrzębiec do połowy XVI wieku, [w:] Unia w Horodle na tle stosunków polsko-litewskich, S.Górzynski (red.), Wydawnictwo DiG, Warszawa 2015, s. 195
  4. W gnieździe rodowym Radziwiłłów, Tygodnik Wileńszczyzny http://www.tygodnik.lt/200734/bliska4.html Archyvuota kopija 2016-01-10 iš Wayback Machine projekto.
  5. Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 324–326.
  6. Nieśwież. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 118 psl. (lenk.)
  7. Dz.U. 1926 nr 84 poz. 470
  8. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 300
  9. http://v1.valdovurumai.lt/Naujienos/Del_tarptautinio_bendradarbiavimo_sutarties_su_Nesvyziumi.lt.htm
  10. Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 331.
  11. http://vilnius21.lt/nesvyziaus-g11000176.html
  12. http://maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=nesvy%c5%beiaus