Mykolas Brundza

Mykolas Brundza (1884 m. rugpjūčio 10 d. Piliakalnių kaime, Šunskų valsčius, Marijampolės apskritis – 1938 m. vasario 16 d. Niutone, Pensilvanijos valstija, JAV) – Romos katalikų kunigas, publicistas, visuomenininkas, chorvedys.

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje, kur 1902–1905 m. buvo neoficialaus klierikų choro vadovas. 1903 m. seminarijos koplyčioje būsimieji kunigai pirmą kartą lietuviškai užgiedojo žinomą religinę giesmę „Pulkim ant kelių“. Kunigu įšventintas 1907 m. lapkričio 17 d. Vikaravo Avižainyje, Plokščiuose, Ilguvoje, Šunskuose. Pirmojo pasaulinio karo metais už parapijiečių gynimą vokiečių okupacinės valdžios buvo 2 mėn. kalintas Įsrūtyje (Rytprūsiai) ir 10 mėn. Guterslo, (Vestfalija). Grįžęs tarnavo vikaru Simne, 1917 metais buvo Paežerėlių bažnyčios rektoriumi, 1923 m. – Sudargo klebonu, su parapijiečiais pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią. 1931 m. už pernelyg aštrius pamokslus jam buvo iškeltos trys bylos. 1935 m. išvyko į JAV ir Pensilvanijos valstijoje tarnavo Niutono kazimieriečių akademijos kapelionu.

Dar besimokydamas redagavo klierikų laikraštėlį „Jaunuomenės Draugas“, vėliau Bijūno ir Pabalinio slapyvardžiais bendradarbiavo „Vadove“, „Šaltinyje“, „Viltyje“.

• Lietuvių enciklopedija, t. 3. Lietuvių enciklopedijos leidykla, South Bostonn, Mass.
• Laiškas iš vokiečių nelaisvės: [apie kunigą Mykolą Brundzą]. – (Iš Lietuvos. Vilniaus kronika) // Viltis. – 1915, geg. 26 (birž. 8)