Mitozė

Mitozė (gr. μίτος 'siūlas') – eukariotinės ląstelės branduolio dalijimosi (kariokinezės) būdas, kurio metu chromosomų skaičius nekinta.^[1] Šio proceso metu iš motininės ląstelės susiformuoja dvi dukterinės su identišku chromosomų rinkiniu. Mitozinis branduolio dalijimasis būdingas augantiems ir besivystantiems daugialąsčiams organizmams. Mitozė skirstoma į penkias fazes: profazę, prometafazę, metafazę, anafazę ir telofazę. Šios fazės vyksta nuosekliai, pamažu pereina viena į kitą. Mitozės nereikėtų painioti su prokariotų binariniu dalijimosi būdu.

Išsamesnis straipsnis žr. Profazė.

Profazės metu branduolys ruošiasi dalytis. Jo nukleoplazmoje esantis chromatinas sutankėja ir pasidaro matomos chromosomos. Chromosomos sutrumpėja ir sustorėja, todėl pastebimos per mikroskopą. Chromosomoms vis tankėjant, išnyksta branduolėlis ir suyra branduolio membranos. Padvigubėjusios chromosomos sudarytos iš dviejų seserinių chromatidžių, kurias sukibusias laiko centromera. Abiejose kiekvienos centromeros pusėse susidaro kinetochoras, prie kurio prisijungia dalijimosi verpstės siūlai. Šios fazės metu centriolės pasidalija į dvi dalis ir nuslenka į branduolio polius. Iš kiekvienos centriolės mikrovamzdelių susidaro verpstė. Dauguma augalinių ląstelių centriolių neturi.

Toliau formuojasi verpstė. Šioje fazėje verpstės siūlai prisitvirtina prie kiekvienos chromosomos chromatidės kinetochoro, ir pradedamos traukti į ląstelės vidurį. Tą pačią chromosomą vienas kinetochoras traukia į vieną galą, o kitas – į kitą. Chromosomos juda tai į vieną galą, tai į kitą, kol pagaliau sustoja ties ląstelės pusiauju.

Išsamesnis straipsnis žr. Metafazė.

Šioje fazėje chromosomos, kurios sudarytos iš dviejų chromatidžių, išsidėsto ląstelės pusiaujyje, kuris vadinamas metafazine plokštele. Nuo ląstelės polių nutįsta verpstės poliniai siūlai. Kai kurių galai gali nusidriekti net už metafazinės plokštelės ir persidengti su kito poliaus siūlais.

Išsamesnis straipsnis žr. Anafazė.

Pradeda atsiskirti kiekvienos chromosomos seserinės chromatidės, kurios tarp savęs buvo susijungusios per centromerą. Verpstės siūlai traukia chromatides į priešingus ląstelės polius. Dabar chromatidės jau vadinamos chromosomomis.

Išsamesnis straipsnis žr. Telofazė.

Verpstė suyra. Chromosomos ląstelės poliuose vėl tampa nematomomis. Susidaro naujas branduolio apvalkalas. Replikuojasi centriolės, susiformuoja branduolėliai. Kiekviename naujame branduolyje yra tiek pat ir tokių pat chromosomų, kaip ir buvusioje motininėje ląstelėje.
Toliau prasideda citokinezė – ląstelės citoplazmos pasidalijimas. Besidalijančioje gyvūninėje ląstelėje šį procesą atlieka ekvatorinėje zonoje susidaranti persmauga, kurią formuoja traukus aktininių fibrilių žiedas po membrana. Joms gilėjant, atsiskiria dukterinės ląstelės. Augalinės ląstelės padalinamos naujai suformuotos sienelės, kurią sudaro fragmoplastas.

Kiekviena mitozės fazė trunka nevienodai. Tai priklauso nuo audinio rūšies, fiziologinės organizmo būklės, išorės veiksnių (temperatūros, šviesos, cheminių medžiagų).

Dar žr.:

• Amitozė
• Endomitozė
• Politenija

• Mitozės animacijos (liet.) Archyvuota kopija 2007-12-13 iš Wayback Machine projekto.