Mendė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mendė (gr. Μένδη) – buvęs senovės Graikijos miestas vakariniame Palenės pusiasalio krante (Chalkidikė) prie Termos įlankos. Mendė buvo netoli dabartinio Kalandros miestelio.

Gali būti, kad Mendę IX a. pr. m. e. pastatė kolonistai iš Eretrijos. Spėjama, kad pavadinimas kilęs iš žolės mėtos pavadinimo, nes mėtos apylinkėse iki šiol auga.

Didelės medienos atsargos, sidabro, aukso ir švino kasyklos leido Mendei sparčiai augti. Nuo VI a. pr. m. e. Mendė tapo vienu iš kelių miestų, valdžiusių prekybinius maršrutus Trakijos pakrantėse. Žinoma, kad būdavo sudaromi sandėriai prekybai su graikų kolonijomis Italijoje, ypač tiekiant garsų vietinį vyną Mendaeos oinos.

V a. pr. m. e. Mendė tapo vienu svarbiausių Atėnų sąjungininkų Delo lygoje. Mendė sumokėdavo per metus 6-15 Atikos talentų dydžio mokestį. 423 m. pr. m. e. Mendė buvo įgijusi savarankiškumą, bet tai truko trumpai, nes Atėnai netrukus maištą numalšino (Tukididas iv. 121). Peloponeso karo metu Mendė, Toronė ir Skionė buvo pagrindinis abiejų kariaujančių pusių (Atėnų ir Spartos) tikslas regione, ypač po to, kai Spartos generolo Brasido kariuomenė iš sąjungininkų ir helotų 424 m. pr. m. e. patraukė į šiaurę likviduoti Atėnų galios centrų. Pasibaigus karui Mendė atgavo savo nepriklausomybę.

IV a. pr. m. e., kai susikūrė Chalkidikės lyga, Mendė bandė išvengti Olinto valdžios, o vėliau – Makedonijos įsigalėjimo. Tačiau 315 m. pr. m. e. Mendės gyventojai kartu su daugeliu kitų Chalkidikės gyventojų buvo priversti į karaliaus Kasandro pastatytą naują miestą Kasandrą (gr. Κασσάνδρα, lot. Cassandreia). Kasandros miestas buvo pastatytas vietoje, kur stovėjo senesnis miestas Potidėja (gr. Ποτίδαια, lot. Potidaea).

Mendėje gimęs skulptorius Peonijus (Paeonius), nukalęs Nikės skulptūrą, kuri puošė pergalės koloną Olimpijoje ir kuri dabar yra Olimpijos Archeologijos muziejuje.

Mendės vietą dabartinio Kalandros miesto teritorijoje dar 1835 m. aptiko William Martin Leake.

Sistemingi miestavietės kasinėjimai vyko 1986–1994 m. Kasinėtas plotas yra maždaug 1200 × 600 metrų dydžio. Kasinėjimai parodė, kad ten buvo gyventa IX–IV a. pr. m. e.

Miesto akropolis buvo pietinėje dalyje, aukščiausiame kalvos taške. Ten stovėjo dideli sandėliai, kur buvo rasti keramikos likučiai, datuoti XI–IV a. pr. m. e.
Priemiestis (proastejonas), kurį minėjo dar Tukididas, buvo užėmęs plotą tarp paplūdimio ir kalvos su pagrindiniu miestu. Čia buvo uostas. Kasinėjant buvo atidengta dalis pagrindinio prospekto, grįsto akmenimis, pastatų pamatai su sandėliavimo keramika. Spėjama, kad tie statiniai buvo parduotuvių ar uosto pastatai.

Miesto nekropolis buvo aptiktas piečiau miestavietės, ties dabartiniu viešbučiu. Kasinėjant aptiktas 241 kapas, kuriuose keraminėse urnuose buvo daugiausia palaidoti vaikai.

Kasinėjimai parodė, kad dar apie XI a. pr. m. e. įkuriant miestą didelę įtaką turėjo Euboja,