Marso tyrinėjimai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Marso tyrinėjimai – svarbi Rusijos, JAV, Europos ir Japonijos kosmoso tyrimų dalis. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio dešimtys nepilotuojamų kosminių aparatų, įskaitant zondus, dirbtinius palydovus ir paviršiumi judančias mechanines priemones buvo išsiųsti Marso tyrimams. Šiomis misijomis siekta surinkti duomenis ir atsakyti į svarbius klausimus apie „raudonąją planetą“, jos praeitį, kuri pradėtų suprasti Žemės praeitį, dabartį ir ateitį.

Marso tyrimams skirti ženklūs finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į tai, kad 2/3 visų kosminių aparatų paleistų link Marso nepasiekė jiems skirtų tikslų ar net nepradėjo vykdyti jiems numatytų misijų. Daugeliu atvejų nepavykusių misijų priežastys buvo išsiaiškintos, tačiau dalis misijų žlugo arba su kosminiais aparatais buvo prarastas ryšys be akivaizdžių priežasčių, todėl tyrinėtojai pusiau juokais kalba apie Žemės-Marso „Bermudų trikampį“. Šis reiškinys taip pat populiariai vadinamas Marso prakeikimu.

Marsas nuo seno žadino žmonijos fantaziją. Pirmieji stebėjimai teleskopais atskleidė spalvos pakitimus Marso paviršiuje, kurie buvo susieti su galimais sezoniniais augalijos pokyčiais, taip pat pastebėtos linijos, kurios gavo Marso kanalų pavadinimą. Šios pirmosios ir klaidingos interpretacijos sužadino visuomenės susidomėjimą. Vėlesniais tyrinėjimais teleskopais aptikti du nedideli Marso palydovai, ledo kepurės poliuose, aukščiausias Saulės sistemos kalnas Olympus Mons ir Valles Marineris – didžiausias Salės sistemos kanjonų sistema. Tai dar labiau skatino domėjimąsi Marsu. Tarp pagrindinių Marso tyrinėjimais keliamų klausimų yra šie:

1. Kaip Marso sudėtis skiriasi nuo Žemės ir kokie yra šių dviejų planetų raidos skirtumai?
2. Kuo skiriasi nuo Žemės Marso vidinė dalis?
3. Ar Marsas tebėra geologiškai aktyvus?
4. Kokie gamtiniai ištekliai yra Marso paviršiuje, kurie galėtų būti panaudoti Žemės reikmėms?
5. Ar Marsas yra turėjęs tankią atmosferą?
6. Ar Marse yra buvę vandenynai?
7. Kokie Marso geologinėje istorijoje vyko klimatiniai pasikeitimai ir kas sukėlė šiuos pasikeitimus?
8. Kiek stabilus yra dabartinis Marso klimatas?
9. Ar Marse vyko cheminė evoliucija, kuri galėjo sukurti organines molekules?
10. Ar cheminė evoliucija Marse atvedė prie gyvybės atsiradimo (žr. Gyvybė Marse)?
11. Jei Marse yra buvusi gyvybė, ar ją dar galima kur nors surasti dabar?

Norint suprasti Marso tyrinėjimų istoriją naudojant robotus, svarbus atsižvelgti į tai, kad palankios sąlygos kosminiams aparatams į Marsą siųsti yra kas 2,135 metai, t. y. kas 780 dienų. Tokie „langai“ buvo/bus:

• 1996 lapkritis/gruodis
• 1998 gruodis – 1999 sausis
• 2001 balandis
• 2003 birželis/liepa
• 2005 rugpjūtis
• 2007 rugsėjis
• 2009 spalis
• 2011 spalis/lapkritis
• 2013 gruodis – 2014 sausis
• 2016 sausis/balandis
• 2018 balandis/gegužė
• 2020 liepa/rugsėjis.

TSRS kosmoso programa link Marso 1960 spalį paleido du praskrendančius zondus, kurie buvo pavadinti Mars 1960A ir Mars 1960B, bet abu zondai nepasiekė Žemės orbitos. 1962 m. nepavyko su dar trim sovietų zondais – du nepaliko Žemės orbitos (Mars 1962A ir Mars 1962B), o su vienu prarastas ryšys pakeliui į Marsą (Mars 1). 1964 m. nepavyko dar vienas bandymas zondu pasiekti Marsą (Zond 2).

1962–1975 m. JAV NASA agentūra vykdė „Mariner“ programą, skirtą Marso, Veneros ir Merkurijaus tyrimams. Šįkart mokslininkų pastangos nebuvo bevaisės ir 4 kosminiai aparatai iš 6, paleistų link Marso, pasiekė tikslą.

• „Mariner 3“ misija buvo nesėkminga.

• „Mariner 4“ buvo pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai nuskriejęs iki Marso, nufotografavęs jo paviršių. Gautose nuotraukose buvo matomas Mėnulio tipo planetos paviršius su krateriais. Užfiksuotas atmosferos slėgis nuo 4,1 iki 7,0 mbar (410–700 paskalių), o dienos temperatūra numatyta kaip -100 laipsnių Celsijaus skalėje. Magnetinis laukas neužfiksuotas.

• „Mariner 6“, praskriejęs planetą 1969 m. liepos 31 d., perdavė į Žemę 75 Marso paviršiaus nuotraukas, iš jų 26 darytas iš arti. Nustatyta, kad planetos paviršius nėra panašus į Mėnulio (kaip buvo matoma iš ankstesnės misijos nuotraukų). Patikslinta Marso masė, spindulys ir forma.

• „Mariner 7“ misijos metu, praskriejant Marsą 1969 m. rugpjūčio 5 d., padarytos ir perduotos tyrimams 126 nuotraukos, iš jų 33 artimos. Nufotografuota 20 % Marso paviršiaus. Nustatyta, kad pietų ašigalio „kepurė“ sudaryta beveik vien iš anglies dioksido.

• „Mariner 8“ misija buvo nesėkminga.

• „Mariner 9“ Marsą pasiekė 1971 m. lapkričio 14 d. ir tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu. Skriedamas gana arti Marso, nufotografavo daugiau nei 80 proc. jo paviršiaus, į Žemę persiuntė 7329 paviršiaus nuotraukas, taip pat Marso palydovų Fobo ir Deimo nuotraukų. Po maždaug metų laiko „Mariner 9“ buvo išjungtas ir šiuo metu neveikiantis skrieja orbita aplink Marsą.

Misija	Paleidimas	Pabaiga	Misijos tipas	Rezultatas
Marsnik 1 (Mars 1960A)	Spalio 10 1960	Spalio 10 1960	Praskriejimas	Nesėkmingas paleidimas
Marsnik 2 (Mars 1960B)	Spalio 14 1960	Spalio 14 1960	Praskriejimas	Nesėkmingas paleidimas
Sputnik 22 (Mars 1962A)	Spalio 24 1962	Spalio 24 1962	Praskriejimas	Sugedo iškart po paleidimo
Mars 1	Lapkričio 1 1962	Kovo 21 1963	Praskriejimas	Gauta nedaug informacijos, tačiau prarastas ryšys nepasiekus Marso
Zond 1964A	Birželio 4 1964	? Birželis 1964	Praskriejimas	? Nesėkmingas paleidimas
Sputnik 24 (Mars 1962B)	Lapkričio 4 1962	Sausis 1963	Nusileidimas	Neįveikė Žemės atmosferos
Mariner 3	Lapkričio 5 1964	Lapkričio 5 1964	Praskriejimas	Klaida per paleidimą pakeitė trajektoriją. Iki šiol Saulės sistemoje
Mariner 4	Lapkričio 28 1964	Gruodžio 21 1967	Praskriejimas	Sėkmingas
Zond 2	Lapkričio 30 1964	Gegužė 1965	Praskriejimas	Prarastas ryšys
Mariner 6	Vasario 25 1969	Rugpjūtis 1969	Praskriejimas	Sėkmingas
Mariner 7	Kovo 27 1969	Rugpjūtis 1969	Praskriejimas	Sėkmingas
Mars 1969A	Kovo 27 1969	Kovo 27 1969	Dirbtinis Palydovas	Nesėkmingas paleidimas
Mars 1969B	Balandžio 2 1969	Balandžio 2 1969	Dirbtinis palydovas	Nesėkmingas paleidimas
Misija	Paleidimas	Pabaiga	Misijos tipas	Rezultatas
Mariner 8	Gegužės 8 1971	Gegužės 8 1971	Dirbtinis palydovas	Nesėkmingas paleidimas
Kosmos 419	Gegužės 10 1971	Gegužės 12 1971	Dirbtinis palydovas	Nesėkmingas paleidimas
Mars 2	Gegužės 19 1971	Rugpjūčio 22 1972	Dirbtinis palydovas	Sėkmingas
		Lapkričio 27, 1971	Marsaeigis	Sudužo leidžiantis ant Marso
Mars 3	Gegužės 28 1971	Rugpjūčio 22, 1972	Dirbtinis palydovas	Sėkmingas
		Gruodžio 2, 1971	Marsaeigis	Nusileido sėkmingai, tačiau po kelių sekundžių nustojo siųsti informaciją
Mariner 9	Gegužės 30 1971	Gegužė 1972	Dirbtinis palydovas	Sėkmingas
Mars 4	Liepos 21 1973	Vasaris 1974	Dirbtinis palydovas	Neįėjo į orbitą, tačiau arti praskriejo
Mars 5	Liepos 25 1973	Vasario 21 1974	Dirbtinis palydovas	Iš dalies sėkmingas. Įėjo į orbitą, siuntė informaciją, tačiau prarastas ryšys po 9 dienų
Mars 6	Rugpjūčio 5 1973	Kovo 12, 1974	Nusileidimas	Iš dalies sėkmingas. Siuntė informaciją nusileidimo į Marsą metu, tačiau nusileidus prarastas ryšys
Mars 7	Rugpjūčio 9 1973	Kovo 9 1974	Nusileidimas	Nusileidimo aparatas per anksti atsiskyrė nuo pagrindinio modulio.
Viking 1	Rugpjūčio 20 1975	Rugpjūčio 17 1980	Dirbtinis palydovas	Sėkmingas
		Lapkričio 13 1982	Nusileidimas	Sėkmingas
Viking 2	Rugsėjo 9 1975	Liepos 25 1978	Dirbtinis palydovas	Sėkmingas
		Balandžio 11, 1980	Nusileidimas	Sėkmingas
Phobos 1	Liepos 7 1988	Rugsėjo 2 1988	Dirbtinis palydovas	Prarastas ryšys įeinant į orbitą
			Nusileidimas ant Fobo	Neišsiskleidė
Phobos 2	Liepos 12 1988	Kovo 27 1989	Dirbtinis palydovas	Iš dalies sėkmingas: įėjo į orbitą ir perdavė informaciją, tačiau prarastas ryšys mėginant išskleisti nusileidimo aparatą
			Nusileidimas ant Fobo	Neišsiskleidė
Misija	Paleidimas	Pabaiga	Misijos tipas	Rezultatas
Mars Observer	Rugsėjo 25 1992	Rugpjūčio 21 1993	Dirbtinis palydovas	Prarastas ryšys prieš pasiekiant Marsą
Mars Global Surveyor	Lapkričio 7 1996	Lapkričio 5 2006	Dirbtinis palydovas	Sėkmingas
Mars 96	Lapkričio 16 1996	Lapkričio 16 1996	Dirbtinis palydovas / nusileidimas	Nesėkmingas paleidimas
Mars Pathfinder	Gruodžio 4 1996	Rugsėjo 27 1997	Nusileidimas / marsaeigis	Sėkmingas
Nozomi (Planet-B)	Liepos 3 1998	Gruodžio 9 2003	Dirbtinis palydovas	Klaida maršrute; Niekada neįėjo į orbitą
Mars Climate Orbiter	Gruodžio 11 1998	Rugsėjo 23 1999	Dirbtinis palydovas	Sudužo
Mars Polar Lander	Sausio 3 1999	Gruodžio 3 1999	Nusileidimas	Prarastas ryšys prieš pasiekiant Marsą
Deep Space 2 (DS2)			Nusileidimas
Misija	Paleidimas	Pabaiga	Misijos tipas	Rezultatas
2001 Mars Odyssey	Balandžio 7 2001	Veikia iki dabar	Dirbtinis palydovas	Sėkmingas
Mars Express Orbiter	Birželio 2 2003	Veikia iki dabar	Dirbtinis palydovas	Sėkmingas
Beagle 2		Gruodžio 25 2003	Nusileidimas	Prarastas ryšys prieš nusileidimą
Spirit	Liepos 7 2003	Gegužės 24 2011	Marsaeigis	Sėkmingas
Opportunity	Liepos 7 2003	Veikia iki dabar	Marsaeigis	Sėkmingas
Mars Reconnaissance Orbiter	Rugpjūčio 12 2005	Veikia iki dabar	Dirbtinis palydovas	Sėkmingas
Phoenix	2007 rugpjūčio 3	Lapkričio 10 2008	Nusileidimas	Sėkmingas
Dawn	2007 rugsėjo 27	Veikia iki dabar	Vestos pasiekimas	Sėkmingas
Fobos-Grunt	2011 lapkričio 8	2011 lapkričio 8	Nusileidimas ant Fobo	Neišskrido iš Žemės orbitos, grįžo atgal.
Yinghuo-1	2011 lapkričio 8	2011 lapkričio 8	Nusileidimas ant Fobo	Sudegė Žemės atmosferoje.
Mars Science Laboratory	2011 lapkričio 26	Veikia iki dabar	Marsaeigis	Sėkmingas
Mangalyaan	2013 lapkričio 5	Veikia iki dabar	Marso orbitos pasiekimas	Sėkmingas
MAVEN	2013 lapkričio 18	Veikia iki dabar	Marso atmosferos tyrimai	Sėkmingas

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti.