Madeiros laurų miškai

Madeiros laurų miškai
Pasaulio paveldo sąrašas
Laurų miškai
Vieta	Portugalija
Tipas	Gamtinis
Kriterijus	ix, x
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 934
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1999  (23-oji sesija)
Madeiros laurų miškai šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Madeiros laurų miškai
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Madeiros laurų miškai (port. Laurissilva) – miškai Madeiros saloje (priklauso Portugalijai), išlaikę pirmykštį, kelių milijonų metų senumo, būvį.

Gamtos draustinis užima du trečdalius Madeiros salos, su nuostabiais pakrantės ir miškų kraštovaizdžiais bei ypatinga augmenija. Saloje taip pat yra vienas aukščiausių – 589 m pasaulio skardžių. Po buvusius ugnikalnius, apaugusius miškais ir krentančiais kriokliais, galima pasivaikščioti turistams pritaikytais takais.

1999 m. Madeiros laurų miškai įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

• Madeiros laurų miškai (anglų k.)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Portugalijoje Materialusis Bataljos vienuolynas (1983) · Angra do Eroismo istorinis centras (1983) · Šv. Jeronimo vienuolynas ir Beleno bokštas (1983) · Tomaro Kristaus ordino vienuolynas (1983) · Evoros istorinis centras (1986) · Alkobasos vienuolynas (1989) · Sintros kultūrinis kraštovaizdis (1995) · Porto istorinis centras (1996) · Madeiros laurų miškai (1999) · Alto Doro vyno kraštas (2001) · Gimarainšo istorinis centras (2001) · Piko salos vynuogynų kraštovaizdis (2004) · Koa slėnio ir Siega Verdės paleolitinio meno vietovės (2010, kartu su Ispanija) · Pasienio miestelis Elvasas ir jo įtvirtinimai (2012) · Koimbros universitetas - Alta ir Sofija (2013) Nematerialusis Fado, Portugalijos miesto populiariosios dainos ir atlikimo žanras, derinantis muziką ir poeziją, praktikuojamas šalyje ir tarp emigrantų (2011) · Viduržemio jūros virtuvė (2013, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Alentežo dainos, daugiabalsis dainavimas iš Alentežo pietinėje Portugalijoje (2014) · Karvių skambalų gamyba (2015) · Bisalhanes juodosios keramikos gamybos procesas (2016) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2016, kartu su 17 kitų valstybių) · Estremozo molinių figūrų amatas (2017) · Podencės karnavalas ir žiemos šventės (2019) · Bendruomenės šventės Kampo Majore (2021) · Nematerialusis kultūros paveldas Portugalijos-Galisijos pasienyje: Ponte...nas ondas! sukurtas išsaugojimo modelis (2022, kartu su Ispanija)