Mathura
Mathura मथुरा | |
---|---|
Višramo ghatas Mathuroje | |
Laiko juosta: (UTC+5:30) | |
Valstybė | Indija |
Valstija | Utar Pradešas |
Rajonas | Mathuros rajonas |
Gyventojų | 349 909 |
Altitudė | 175 m |
Vikiteka | Mathura |
Mathura (hind. मथुरा, IAST: Mathurā) – miestas šiaurės Indijoje, Utar Pradeše, 50 km į šiaurę nuo Agros, 145 km į pietryčius nuo Delio, prie Jamunos upės. Transporto mazgas – geležinkelių ir plentų sankirta, statomas oro uostas. Naftos chemijos, tekstilės, aliejaus pramonė. Veikia archeologijos muziejus.[1]
81,5 % Mathuros gyventojų – hinduistai, 17,2 % – musulmonai, 0,3 % – sikhai.
Mathura – svarbus religinis hinduizmo centras, be to, tai senovinis miestas su gausiu architektūros paveldu. Už 11 km nuo Mathuros esantis Vrindavanas laikomas viešpaties Krišnos gimtine ir yra bene svarbiausias vaišnavų piligriminis centras. Pačioje Mathuroje yra Krišnos gimvietės kompleksas, kurį sudaro Kešav Devos šventykla,[2] Potra Kundos tvenkinys, taip pat yra Višramo ghatas Jamunos pakrantėje, Džai Gurudevos (Nam jogos) šventykla, XVII a. vid. didžioji mečetė. Gretimame Baldeo miestelyje yra Šri Daudži Maharadžos šventykla, skirta Krišnai, Radhos gimtinė Barsanoje, keletas Krišnos šventyklų Govardhane, Gokulyje, Čhaumuhane.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mathura siejama su „Ramajanoje“ minimu Madhuvanos mišku. Ramos brolis Šatrughna nugalėjęs miško valdovą ir čia pastatęs miestą. VII a. pr. m. e. Mathura tapo Šūrasenos mahadžanapados sostine, vėliau, IV–II a. pr. m. e. priklausė Maurijams ir buvo svarbus prekybinis centras. Mathurą (sen. gr. Μέθορα) mini graikų autorius Megastenas. Tarp II a. pr. m. e. ir I a. m. e. miestas buvo veikiamas aplinkinių graikų valstybių, o I a. užkariautas indo-skitų karalystės ir valdytas „šiaurės satrapų“. Valdant Kušanams, Mathura buvo viena iš karalystės sostinių, čia suklestėjo budistinis menas. V a. kinų keliautojas Fasianas mini Mathurą (Mot’ulo) kaip svarbų budizmo centrą, o 634 m. Siuandzangas aprašė čia esant 20 budistų vienuolynų ir 5 brahmanistų šventyklas.
1018 m. Mathurą nusiaubė Mahmudas Gaznavietis, o XV a. pab. Delio sultonas Sikandaras Lodis, nuniokojęs daug hindų šventyklų. Valdant Aurangzebui, Krišnos šventykloje pastatyta mečetė.
-
Jamuna Mathuroje
-
Miesto gatvelė
-
Mathuros muziejaus kiemas
-
Kešava Devos šventykla
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 276
- ↑ Mathurā. Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997. p. 136