Moruroa

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

21°50′ p. pl. 138°50′ v. ilg. / 21.833°š. pl. 138.833°r. ilg. / 21.833; 138.833

Moruroa arba Mururoa (pranc. Moruroa) – negyvenamas^[1] koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje, Tuamotu salyne. Yra pietrytinėje salyno dalyje, 1250 km į rytus nuo Taičio, Tureia komunoje. Plotas – 15 km², lagūnos plotas – 148 km². Moruroa atole yra Prancūzijos branduolinių bandymų poligonas, kuriame Prancūzija anksčiau vykdė branduolinių bombų bandymus. Bandymai taip pat daryti ir netoliese esančiame Fangataufa atole.

Atolas netaisyklingo pavidalo, 28 km ilgio ir 11 km pločio. Lagūna šiaurės vakaruose jungiasi su vandenynu.

Nors šį atolą polineziečiai žinojo (kaip Hiti-Tautau-Mai), panašu, kad sala nuolat gyvenama nebuvo. 1767 m. atolą pasiekė pirmasis europietis – britų jūrininkas Filipas Karteretas ir pavadino „Osnabro Vyskupo sala“ (Bishop of Osnaburgh Island). Nuo 1966 iki 1996 m. prancūzai saloje atliko tarp 175 ir 181 branduolinių sprogdinimų. Vieną iš pirmųjų bandymų 1966 m. stebėjo pats Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis. Dauguma sprogdinimų atlikta vakarinėje atolo pusėje – sprogdinta iš baržų, bombonešio bombų, heliu pripildytų balionų. Prancūzija dėl šių bandymų susilaukė daug kritikos iš žaliųjų, Okeanijos valstybių (ypač Naujosios Zelandijos). Dėl tarptautinio spaudimo 1974 m. Prancūzija nutraukė sprogdinimus atmosferoje ir pradėjo sprogdinti požeminiuose gręžiniuose. Vieno iš tokių sprogimų metu (1979 m.) kilo nuošliauža ir praskilo vakarinė Moruroa atolo žiedo dalis. 1996 m. bandymų poligonas uždarytas, tačiau salą tebesaugo Prancūzijos jūrų laivynas.

Vikiteka: Moruroa – vaizdinė ir garsinė medžiaga