Monkų apskritis
Monkų apskritis lenk. Powiat moniecki | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lenkija | ||||||
Vaivadija | Palenkės vaivadija | ||||||
Administracinis centras | Monkos | ||||||
Vadovas | Joanna Kulikowska | ||||||
Gyventojų | 45 413 | ||||||
Plotas | 1 385 km² | ||||||
Tankumas | 33 žm./km² | ||||||
Teritorijos kodas | BMN | ||||||
Tinklalapis | www.monki.pl/ | ||||||
Vikiteka | Monkų apskritisVikiteka |
Monkų apskritis (lenk. Powiat moniecki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.[1] Apskrities centras Monkų miestas. Apskritis ribojasi su Balstogės, Lomžos, Grajevo, Augustavo, Sokulkos apskritimis. Apskrityje yra 7 valsčiai.
Apskrities valsčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 7 valsčiai: [2]
Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
Monkų valsčius | miesto-kaimo | 162 | 16300 | Monkos |
Goniondzo valsčius | miesto-kaimo | 376 | 5499 | Goniondzas |
Jasionuvkos valsčius | kaimo | 97 | 3224 | Jasionuvka |
Jašvilių valsčius | kaimo | 175 | 5499 | Jašviliai |
Knišino valsčius | miesto-kaimo | 128 | 5841 | Knišinas |
Kripno valsčius | kaimo | 113 | 4479 | Kripnas |
Tžcianų valsčius | kaimo | 334 | 4931 | Tžcianai |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo XIII-XIV a. iki 1513 m. dabartinės apskrities žemės priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, o nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Palenkės vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1914 m. priklausė Rusijos imperijos Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. Nuo 1919 m. iki 1939 m. priklausė Lenkijos Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. apskritis buvo prijungta prie Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 1941–1945 priklausė Trečiajam Reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 2011 m. lapkričio 11 d. pradėtas naudoti Monkų apskrities herbas.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Bendrai | 43 238 | 100% | 21 571 | 49,9% | 21 667 | 50,1% |
Miestai | 15 265 | 100% | 7 959 | 52,1% | 7 306 | 47,9% |
Kaimai | 27 973 | 100% | 13 612 | 48,7% | 14 361 | 51,3% |
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Keliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nacionaliniai ir vietinės reikšmės keliai einantys per apskrities teritoriją:
- Valstybinis kelias Nr. (Geldapė – Bobrovnikai-Brzostowica Valstybės siena Baltarusija);
- Vaivadijos kelias Nr. (Piątnica Lomža – Osoveco Tverdza);
- Vaivadijos kelias Nr. (Osoveco Tverdza – Valstybės siena, Chvorošcianų-Dubnicos pasienio punktas);
- Vaivadijos kelias Nr. (Sokolų – Sokolanai).
Geležinkeliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per apskrities teritoriją eina geležinkelio linija: Balstogė – Monkos – Lukas
Apskrities gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Monkų apskrityje yra šie gamtos saugomi objektai:[3] [4]
Nacionaliniai parkai:
- Bebro nacionalinis parkas --> (lenk. Biebrzański Park Narodowy)
Saugomos kraštovaizdžio teritorijos:
- Bebro slėnis I --> (lenk. Obszar Chronionego Krajobrazu "Dolina Biebrzy I");
- Bebro upės pelkynai --> (lenk. Bagna Biebrzańskie),
- Bebro upės žemuma --> (lenk. Kotlina Biebrzańska),
- Červonės Bagno draustinis --> (lenk. Rezerwat przyrody Czerwone Bagno)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|