[go: up one dir, main page]
Pereiti prie turinio

M142 HIMARS

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
M142 HIMARS
Tipas Reaktyvinės artilerijos sistema
Kūrėjas Lockheed Martin Missiles and Fire Control
Šalis Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Sukurta 1991–1998
Gaminta nuo 2003
Gamintojas Lockheed Martin Missiles and Fire Control
Pagaminta vienetų virš 540
Naudota
Charakteristikos
Ekipažas 3
Masė (t) 16,2
Kovinė masė (t)
Ilgis (m) 7,00
Plotis (m) 2,40
Aukštis (m) 3,20
Šarvo storis (mm)
Pagrindinis ginklas 6 × 227 mm M30/M31 raketiniai sviediniai arba
1 × 610 mm ATACMS raketa
Kalibras 227 mm
610 mm
Papildomi ginklai
Važiuoklė (formulė) ratinė 6x6
Kelio prošvaisa
Variklis Caterpillar 3115 ATAAC 6,6 l dyzelis
Variklio galia (AJ, (kW)) 290 AG
Kuras dyzelinas
Nuotolis plentu (km) 480
Važiavimo greitis (km/h) 85 km/val
Plaukimo greitis (km/h)
Įveik.sienelės aukštis (m)
Įveik.griovio plotis (m)
Įveik.įkalnė
M142 HIMARS demonstracija.
HIMARS iš galo: matomi raketų blokai, kuriuose talpinamos šešios GMLRS raketos.

M142 HIMARS (trumpinys iš angl. High Mobility Artillery Rocket System) – JAV sukurta reaktyvinės artilerijos sistema, gebanti paleisti įvairių tipų valdomąsias raketas. Buvo įvesta kaip lengvesnė, bet mobilesnė, M270 MLRS alternatyva. Kompleksas įrengtas ant FMTV M1140 sunkvežimio platformos.

2022 m. gruodžio 15 d. Lietuvos krašto apsaugos ministerija su JAV pasirašė sutartį, pagal kurią Lietuva pirks aštuonias sistemas HIMARS kartu su kelių tipų raketomis, įskaitant ATACMS taktines balistines raketas.[1] Šios sutarties vertė buvo rekordinė tuo metu – 495 milijonų JAV dolerių. Sistemos Lietuvą turėtų pasiekti 2025 m.

Kūrimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 metais JAV kariuomenei atsirado poreikis turėti lengvesnę reaktyvinės artilerijos sistemą, tačiau iš pradžių ši idėja neturėjo palaikymo iš JAV lauko artilerijos mokyklos (USAFAS), nes institucija tuo metu orientavosi į sunkiųjų sistemų plėtrą.[2][3] Baigiantis Šaltajam karui, JAV kariuomenės institucijos pradėjo daugiau dėmesio skirti galimoms mažo intensyvumo operacijoms. Buvo įvertinta, kad tuo metu naudojama M270 MLRS reaktyvinės artilerijos sistema yra per sunki greitam dislokavimui ir šį kartą finansavimas HIMARS projektui buvo skirtas.[3] Persijos įlankos karas suteikė naują postūmį lengvesnės reaktyvinės artilerijos sistemos vystymui, kai M270 pasirodė esąs per sudėtingas bei per brangus transportavimui oru.[3] Dėl to į karo teatrą šios sistemos nebuvo pristatytos laiku.[3]

HIMARS prototipas pirmą kartą buvo išbandytas 1991 m. balandžio mėnesį White Sands poligone, naudojant modifikuotą MGR-1 Honest John paleidėją.[4] Projektą toliau vystė kompanija Loral Vought Systems (vėliau tapusi Lockheed Martin Missiles and Fire Control dalimi), o 1993 metais šis projektas buvo atskleistas viešai. 1996 metais JAV kariuomenė pasirašė su Lockheed Martin $23,2 mln. vertės sutartį keturiems prototipams sukurti, o 1998 metais jie buvo pristatyti testavimui ir įvertinimui.[5]

1998 m. liepos mėn. JAV kariuomenė atliko bandomąjį ATACMS raketos paleidimą. 1999 m. su Lockheed Martin buvo pasirašyta $65 mln. vertės sutartis dėl inžinerijos bei gamybos plėtros ir pagal šią sutartį 2001 m. pabaigoje kompanija pristatė šešias HIMARS sistemas. 2003 metais JAV kariuomenė su gamintoju sudarė $96 mln. kontraktą HIMARS gamybai pradėti. Maždaug tuo metu JAV jūrų pėstininkų korpusas užsakė dvi sistemas įvertinimui.[6]

Sistemos važiuoklę iš pradžių gamino britų įmonė BAE Systems, kuri užsiėmė ir sunkvežimių FMTV gamyba. Nuo 2010 iki 2017 m. važiuoklę gamino kompanija Oshkosh Corporation.[7] Paleidimo sistemą ir važiuoklę nuo 2019 m. gamina Lockheed Martin Missiles & Fire Control gamykla, įsikūrusi Kamdene, Arkanzaso valstijoje.[8]

Dizainas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Perkraunamas HIMARS raketų blokas.

M142 HIMARS sistema yra vikšrinės M270 MLRS sistemos atitikmuo. HIMARS yra ratinė sistema, tačiau iš esmės naudoja tuos pačius komponentus kaip ir M270. Abi sistemos naudoja tuos pačius raketų blokus su konteineriais, tačiau HIMARS turi vieną bloką, o M270 – du. Raketų paleidimo sunkvežimio langai yra pagaminti iš safyro sluoksnių, laminuotų stiklu ir polikarbonatu.[9] HIMARS sistema gali būti transportuojama Lockheed C-130 Hercules lėktuvais.

HIMARS taip pat buvo išbandytas kaip universali paleidimo sistema tiek artilerijos raketoms, tiek iš žemės paleidžiamam SLAMRAAM oro gynybos raketos AMRAAM variantui.[10] 2017 m. JAV jūrų pėstininkai sėkmingai paleido HIMARS raketas nuo laivo denio į sausumos taikinį, taip dar kartą pademonstruodami sistemos universalumą.[11]

Iki 2022 m. pradžios Lockheed Martin kasmet gamino 48 sistemas, tačiau 2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, gamyba buvo padidinta iki 60 per metus. 2022 m. spalį bendrovė paskelbė, kad dar padidins gamybą iki 96 sistemų per metus, kaip atsaką į dėl karo padidėjusią paklausą.[12] Tačiau dėl tiekimo grandinės problemų gamybos spartinimas užtruko.[13]

Amunicija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M142 ir M270 sistemos naudoja MLRS šeimos amuniciją, kartais trumpinamą MFOM (angl. MLRS Family Of Munition). Tai yra tiek paprastosios, tiek valdomosios raketos, kurias gamina ne viena šalis.

MLRS

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M26 ir M28 raketos pradėtos gaminti 1980 m. Iki 2005 m. jos buvo vienintelės M270 sistemai skirtos raketos. M26 serijos gamyba buvo nutraukta 2001 m., o iš viso šių raketų buvo pagaminta 506 718 vienetų.[14] Kiekviename raketų bloke yra 6 identiškos raketos. Raketos M26 ir jos variantai buvo išvesti iš JAV kariuomenės aktyvių atsargų 2009 m., nes neatitiko 2008 m. liepos mėn. prezidento George W. Bush administracijos priimtos Gynybos departamento direktyvos, pagal kurią JAV kasetiniai šaudmenys, kurie palieka daugiau nei 1 proc. nesprogusių antrinių šaudmenų, turėjo būti sunaikinti iki 2018 metų pabaigos.[15] Sprendimas buvo priimtas nepaisant to, kad JAV nėra prisijungusios prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų.

  • M26 raketos su kasetiniu šaudmeniu, gabenančiu 644 DPICM M77 antrinius šaudmenis. Nuotolis: 15–32 km.[14] Irako karių pramintos „plieniniu lietumi“, M26 raketos buvo plačiai naudojamos per Persijos įlankos ir Irako karą.
  • M26A1 ER raketos su 518 M85 antrinių šaudmenų. Nuotolis: 15–45 km.[14] M85 šaudmenys yra identiški M77 šaudmenims, išskyrus sprogdiklį. M85 naudoja M235 mechaninį/elektroninį savaiminio susinaikinimo sprogdiklį, kad sumažintų nesprogusių šaudmenų tikimybę.[16]
  • M26A2 ER raketos su 518 M77 antrinių šaudmenų. Tai buvo laikinai gaminamos raketos, kol buvo nepradėta M26A1 ER gamyba.[14]
  • M28 mokomosios raketos; M26 variantas su balastiniais konteineriais ir dūmų užtaisais, vietoje kovinės galvutės. Gamyba buvo nutraukta įvedus M28A1, kurios nuotolis buvo sumažintas iki 9 km; vėliau dar kartą pakeista įvedus pigesnę M28A2.
  • AT2 vokiškas M26 variantas su 28 AT2 prieštankinėmis minomis. Nuotolis: 15–38 km.

GMLRS

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

GMLRS (trupinys iš angl. Guided Multiple Launch Rocket System) yra valdomosios raketos, kurios turi inercinę navigacijos sistemą (INS), kurią papildo GPS; šios raketos taip pat turi padidintą nuotolį. Kiekviename raketų bloke yra 6 identiškos raketos. Oficialiai GMLRS maksimalus nuotolis siekia bent 70 km, tačiau remiantis JAV Gynybos departamento dokumentu, yra žinoma, jog GMLRS nuotolis siekia 84 km.[17] 2009 m. Lockheed Martin paskelbė, kad GMLRS raketa buvo sėkmingai išbandyta 92 km atstumu.[18]

Jos gali būti paleistos iš M142 bei M270A1 arba naujesnių variantų (įskaitant ir europietiškus M270A1 variantus). M30 ir M31 raketos, išskyrus jų kovines galvutes, yra identiškos.[19] GMLRS raketos pradėjo tarnybą 2005 metais. 2021 m. gruodžio 1 d. buvo pagaminta 50 000 GMLRS raketų[20], o metinė gamyba šiuo metu viršija 9 000 raketų.

  • M30 raketos su kasetiniu šaudmeniu, gabenančiu 404 DPICM M101 antrinius šaudmenis. Nuotolis: 15–92 km. 2004–2009 m. buvo pagamintos 3 936 raketos. Po to pereita prie M30A1 varianto, o likusios M30 raketos JAV kariuomenėje buvo pakeistos į M30A1 arba M31A1.[19][14]
  • M30A1 raketos su alternatyvia kovine galvute (AW). Nuotolis: 15–92 km. GMLRS raketa, pakeičianti M30 kasetinį šaudmenį su maždaug 182 tūkst. iš anksto suformuotų volframo skeveldrų, kad būtų galima smogti naikinimo zonai nepaliekant nesprogusių šaudmenų.[21] Sistema naudoja nekontaktinį sprogdiklį, kuris aktyvuojasi 10 metrų aukštyje. Gamyba pradėta 2015 m.[14]
  • M30A2 raketos su alternatyvia kovine galvute (angl. Alternative Warhead; AW). Nuotolis: 15–92 km. Patobulintas M30A1 naudojantis IMPS technologiją (angl. Insensitive Munition Propulsion System), padidinančią galvutės atsparumą. Nuo 2019 m. tai vienintelis gaminamas M30 variantas.[22]
  • M31 raketos su 91 kg ardomąja (didelio sprogumo) unitarine kovine galvute. Nuotolis: 15–92 km. Naudoja 23 kg PBX-109 medžiagos.[23]
  • M31A1 raketos su 91 kg ardomąja unitarine galvute. Nuotolis: 15–92 km. Patobulintas M31 su nauju kelių režimų sprogdikliu, leidžiančiu nustatyti M31 detonacijos tašką.[24]
  • M31A2 raketos su 91 kg ardomąja unitarine galvute. Nuotolis: 15–92 km. Patobulintas M31A1 variantas, naudojantis IMPS technologiją. Nuo 2019 m. tai vienintelis gaminamas M31 variantas.[22]
  • ER GMLRS raketos, kurių nuotolis yra iki 150 km.[25] Naudojamas šiek tiek padidintas raketinis variklis, naujai suprojektuotas korpusas ir raketos valdymas uodega. Kaip ir GMLRS, šios raketos turės du variantus: su unitarine ir su AW kovine galvute.[26] ER GMLRS raketos pakeis šiuo metu naudojamas GMLRS raketas. Pirmasis sėkmingas bandomasis ER GMLRS skrydis įvyko 2021 m. kovo mėn.[27]

ATACMS

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paleidžiama MGM-140 ATACMS taktinė balistinė raketa

MGM-140 ATACMS (trumpinys iš angl. Army Tactical Missile System) – tai taktinė balistinė raketa, kurios nuotolis yra 300 km. Kiekviename raketų bloke telpa viena ATACMS raketa, kurios diametras 610 mm. Nuo 2022 metų JAV kariuomenė naudoja tik M48, M57 ir M57E1 variantus.

  • M39 (ATACMS Block I) raketa su inercine navigacija (INS). Raketa gabena kasetinį šaudmenį su 950 M74 antrinių šaudmenų. Nuotolis: 25–165 km. 1990–1997 m. buvo pagaminta 1 650 šio varianto raketų. Po to buvo pereita prie o M39A1, o visos rezervuose esančios M39 raketos nuo 2017 m. konvertuojamos į M57E1.[28][29]
  • M39A1 (ATACMS Block IA) raketa su INS ir GPS navigacija. Raketa gabena kasetinį šaudmenį su 300 M74 antrinių šaudmenų. Nuotolis: 20–300 km. 1997–2003 m. buvo pagaminta 610 M39A1. Kaip ir M39, visos M39A1 rezerve esančios raketos konvertuojamos į M57E1 raketas.[28][29]
  • M48 (ATACMS Quick Reaction Unitary) raketa su GPS navigacija. Raketa gabena 230 kg ardomąją unitarinę kovinę galvutę. Nuotolis: 70–300 km. 2001–2004 m. buvo pagaminta 176 M48, o po to buvo pereita prie M57 gamybos.
  • M57 (ATACMS TACMS 2000) raketa su INS ir GPS navigacija. Raketa turi tą pačią kovinę galvutę kaip ir M48, tačiau naudoja patobulintą kelių režimų sprogdiklį. Nuotolis: 70–300 km. Tikslumas: 9 metrų PSN.[30] 2004–2013 m. buvo pagaminta 513 M57 raketų.[19][14]
  • M57E1 (ATACMS Modification) raketa su INS ir GPS. M57E1 yra nauja klasifikacija modernizuotoms M39 ir M39A1 raketoms, kurios turi atnaujintą raketinį variklį, navigacijos ir valdymo programinę įrangą bei elektroniką, ir kurios naudoja unitarinę kovinę galvutę; be to, M57E1 taip turi nekontaktinį sprogdiklį.[28] Produkcija pradėta 2017 m. užsakius 220 atnaujintų M57E1.[19][14] Numatyta, kad programa baigsis 2024 m., kai tarnybą JAV arsenale pradės naujos kartos PrSM raketos.

PrSM

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PrSM (angl. Precision Strike Missile) – tai nauja taktinių balistinių raketų linija, kuri nuo 2024 m. pradės keisti ATACMS raketas. Nuotolis: virš 500 km.[31] PrSM raketos gali būti paleidžiamos iš M142 ir M270A2 sistemų, naudojant raketų blokus, kurios talpina 2 raketas. Nuo 2022 m. pradėta mažo kiekio pradinė gamyba – per metus JAV kariuomenei bus pristatyta 110 raketų.

2023 m. gruodžio mėnesį JAV kariuomenė paskelbė, kad PrSM pradėjo tarnybą.[32]

Naudojimo istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afganistanas ir Artimieji Rytai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. M142 HIMARS sistema buvo naudojama NATO pajėgų prieš Talibaną.[33]

2015 m. JAV karinės pajėgos paskelbė naudojančios M142 sistemą Irake, kur paleido mažiausiai 400 raketų į Islamo valstybės karius.[34]

2016 m. kovo 4 d. JAV iš Jordanijos teritorijos paleido M142 raketas į Sirijos teritoriją, siekiant padėti šiai šaliai kovoti su Islamo valstybės kovotojais.[35]

2016 m. pradžioje „Lockheed Martin“ duomenimis M142 HIMARS sistema buvo panaudota 1 milijoną valandų.[36]

2018 m. gegužės 24 d. JAV pajėgos su M142 HIMARS raketomis nukovė 50 Talibano kovotojų Afganistane.[37]

Ukraina

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. gegužės 31 d., Rusijos karo prieš Ukrainą metu, JAV paskelbė tieksianti M142 HIMARS raketines sistemas su M31 raketiniais sviediniais Ukrainai.[38][39][40] 2022 m. birželio 23 d. pirmosios M142 sistemos pasiekė Ukrainą.[41] Po dviejų dienų šios sistemos jau veikė kariniu režimu.[42] Ukrainos karinių pajėgų teigimu, jau pirmaisiais šūviais iš šios sistemos jie nukovė 40 Rusijos karių jos bazėje Iziume. Dar dvi sistemos šalį pasiekė liepą.[43]

2022 m. liepos 18 d. Ukrainos generolas Valerijus Zalužnas teigė, kad „pagrindiniu veiksniu sėkmingai gynybai tapo laiku pristatyta M142 HIMARS sistema, kuri padėjo tiksliai pataikyti į priešo kontrolės punktus, amunicijos ir kuro bazes“.[44]

Pagal JAV ir Ukrainos susitarimą, šios sistemos negali būti naudojamos smūgiams į Rusijos teritoriją, nenorint dar labiau eskaluoti konflikto.[45] 2022 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis į Ukrainą jau buvo pristatyta 16 sistemų.[46]

Operatoriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalys, įsigijusios HIMARS

Šalys, naudojančios HIMARS:

Šalys, pasirašiusios šių sistemų pirkimo sutartis:

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 Šemelis, Augustinas (2022-12-16). „Lietuva pasirašė sutartį dėl HIMARS sistemų už beveik pusę milijardo JAV dolerių“. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
  2. ↑ Dastrup, Boyd L. (2003). Modernizing the King of Battle: 1973-1991. Washington, D.C.: Office of the Command Historian, United States Field Artillery Center and School. p. 48.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Dastrup, Boyd L. (2005). Operation Desert Storm and Beyond: Modernizing the Field Artillery in the 1990s. Fort Sill, Oklahoma: Command Historian's Office, United States Field Artillery Center and School. p. 48.
  4. ↑ Anderson, E. G. (1991). „Reshaping the Field Artillery“. Field Artillery: 14.
  5. ↑ Gentry, Donald E.; Barbato, Cullen G. (1999). „HIMARS: Firepower for Early Entry Forces“ (PDF). Field Artillery: 17.
  6. ↑ Foss, Christopher F., red. (2011). „Multiple Rocket Launchers“. Jane's Armour and Artillery 2011–2012 (32nd leid.). London: Janes Information Group. pp. 1128–1130. ISBN 978-0-7106-2960-9.
  7. ↑ „Lockheed Martin Delivers First HIMARS Vehicle Produced 100 Percent in Camden Arkansas“. Lockheed Martin. 2017-07-26.
  8. ↑ „Half-billion-dollar HIMARS contract goes to Camden, other Lockheed Martin facilities“. Magnolia reporter. 2019-07-16.
  9. ↑ "Saint-Gobain delivers sapphire-engineered transparent armor" UPI / press release, 5 November 2013. Accessed: 19 June 2014.
  10. ↑ „Lockheed Martin's HIMARS Launcher Successfully Fires Air Defense Missile“. Lockheed Martin. Suarchyvuota iš originalo 2023-10-03. Nuoroda tikrinta 2022-05-01.
  11. ↑ Marines launch rocket from amphibious ship to destroy land target 70 km away - Defensenews.com, 24 October 2017
  12. ↑ Insinna, Valerie (2022-10-18). „Lockheed making moves to increase HIMARS production to 96 per year“. Breaking Defense. Suarchyvuota iš originalo 2023-12-08.
  13. ↑ Hudson, Lee; McLeary, Paul (2022-10-18). „U.S. industry cranks up HIMARS production as Ukraine war intensifies“. Politico. Suarchyvuota iš originalo 2023-10-04.
  14. ↑ 14,0 14,1 14,2 14,3 14,4 14,5 14,6 14,7 Colonel Joe Russo, CO 14 Marines (2018). „Long-Range Precision Fires“ (PDF). Marine Corps Gazette: 40. Nuoroda tikrinta 2022-06-22.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
  15. ↑ „United States Cluster Munition Ban Policy“. Landmine and Cluster Munitions Monitor. Suarchyvuotas originalas 2023-10-29. Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
  16. ↑ „Weapon System Handbook“ (PDF). Program Executive Office Missiles and Space. pp. 107–108. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-08-14. Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
  17. ↑ „Guided Multiple Launch Rocket System/Guided Multiple Launch Rocket System Alternative Warhead (GMLRS/GMLRS AW)“ (PDF). Defense Acquisition Management Information Retrieval. p. 15. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  18. ↑ „Lockheed Tests Improved GMLRS Rocket“. Army technology. 2009-11-08.
  19. ↑ 19,0 19,1 19,2 19,3 Turner, Paul E. (2016-04-27). „Precision Fires Rocket and Missile Systems“ (PDF). U.S. Army Precision Fires Rocket & Missile Systems Project Office. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  20. ↑ Lindstrom, Kinsey (2021-01-12). „Army celebrates production of 50,000th GMLRS rocket and its continued evolution“. Program Executive Office Missiles and Space. Suarchyvuota iš originalo 2023-04-04. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  21. ↑ „Guided Multiple Launch Rocket System – Alternate Warhead (GMLRS-AW)“ (PDF). The Office of the Director, Operational Test and Evaluation. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  22. ↑ 22,0 22,1 „Guided Multiple Launch Rocket System/Guided Multiple Launch Rocket System Alternative Warhead (GMLRS/GMLRS AW)“ (PDF). Defense Acquisition Management Information Retrieval. p. 7. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  23. ↑ „GMLRS Unitary Warhead“. General Dynamics. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  24. ↑ „Weapon System Handbook“ (PDF). Program Executive Office Missiles and Space. pp. 111–112. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-08-14. Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
  25. ↑ Freedberg Jr, Sydney J. (2018-10-11). „Army Building 1,000-Mile Supergun“. Breaking Defense. Suarchyvuota iš originalo 2018-10-15.
  26. ↑ Judson, Jen (2020-10-13). „Army, Lockheed prep for first extended-range guided rocket test firing“. Defense News. Nuoroda tikrinta 2022-06-24.
  27. ↑ „Mission Success: Lockheed Martin's Extended-Range Guided Multiple Launch Rocket System Soars In Flight Test“. Lockheed Martin. Nuoroda tikrinta 2022-06-25.
  28. ↑ 28,0 28,1 28,2 „Army Tactical Missile System (ATACMS) Modification (MOD)“ (PDF). The Office of the Director, Operational Test and Evaluation. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  29. ↑ 29,0 29,1 Keller, John (2021-07-30). „Lockheed Martin to upgrade weapons payloads and navigation and guidance on ATACMS battlefield munitions“. Military+Aerospace Electronics. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  30. ↑ Pincoski, Mark (2007-04-24). „Precision Guided Missiles and Rockets Program Review“ (PDF). Precision Strike Annual Programs Review. US Army Precision Fires Rocket & Missile Systems unit- Redstone Arsenal. Nuoroda tikrinta 2022-07-28.
  31. ↑ Lee, Connie (2019-10-16). „Army to Extend Range of Precision Strike Missile“. National Defense Magazine. Suarchyvuota iš originalo 2019-10-20. Nuoroda tikrinta 2019-10-20.
  32. ↑ Judson, Jen (2023-12-08). „US Army receives first long-range Precision Strike Missiles“. Defense News. Suarchyvuota iš originalo 2024-01-07. Nuoroda tikrinta 2023-12-09.
  33. ↑ Gall, Carlotta (2010-10-20). „Coalition Routs Taliban in Southern Afghanistan“. The New York Times.
  34. ↑ „The U.S. Army Hurls Hundreds of Rockets at Islamic State“. War is boring. 2015-11-25. Nuoroda tikrinta 2015-11-28.
  35. ↑ In a first, U.S. forces in Jordan have attacked ISIS in Syria, Military Times, 11 March 2016
  36. ↑ HIMARS High Mobility Artillery Rocket System achieves one million operational hours milestone, Army recognition, 14 January 2016
  37. ↑ Barbara Starr, Ryan Browne (2018-05-30). „US military says it killed dozens of Taliban leaders in Afghanistan“. CNN.
  38. ↑ „U.S. to Send Ukraine $700 Million in Military Aid, Including Advanced Rockets“. The New York Times. 2022-05-31.
  39. ↑ Biden Jr., Joseph R. (2022-05-31). „What America Will and Will Not do in Ukraine“. The New York Times.
  40. ↑ „Himars: What are the advanced rockets US is sending Ukraine?“. The Guardian. 2022-06-01.
  41. ↑ „Ukraine celebrates US long-range rocket systems arriving after months of asking. 'Summer will be hot for Russian occupiers.'“. Business Insider. 2022-06-23.
  42. ↑ Ukraine latest updates: Russia occupies all of Severodonetsk
  43. ↑ „"CNN: All pledged US multiple rocket launchers will be in Ukraine by mid-July"“. The Kyiv Independent. 2022-06-24.
  44. ↑ „Zelensky and other Ukrainian officials say influx of new Western weapons is shifting battlefield balance“. CNN. 2022-07-18. Nuoroda tikrinta 2022-07-19.
  45. ↑ „US to send more HIMARS precision rockets to Ukraine“. Defense News. 2022-07-08.
  46. ↑ 46,0 46,1 „Biden to send Ukraine ammo for HIMARS as Kyiv, Congress push for more“. Defense News. 2022-08-01.
  47. ↑ „Armata română a efectuat în premieră trageri cu sistemul HIMARS“. Defense Romania (rumunų). 2022-06-10.
  48. ↑ „The first Himars are already in Poland. They will go to the 16th Mechanized Division“. Ministry of National Defence (Poland). 2023-05-15.
  49. ↑ „Estonia buys HIMARS, as eastern allies boost artillery arsenals“. Defense News. 2022-12-05. Nuoroda tikrinta 2022-12-06.
  50. ↑ „Latvia, USA sign HIMARS missile purchase deal“. LSM. 2023-12-20. Nuoroda tikrinta 2023-12-20.
  51. ↑ Gould, Joe (2020-10-12). „US advances three arms sales packages to Taiwan“. Defense News. Nuoroda tikrinta 2020-10-15.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=M142_HIMARS&oldid=7314968"