Mėnulio jūra

Mėnulio jūros (lot. Maria lunare) – didelės, juodos, bazaltinės laukymės Mėnulio paviršiuje. Jos susiformavo ankstyvais vulkanų išsiveržimų laikais. Šios dėmės pirmą kartą buvo atrastos 1651 m. Italijos astronomų Giovanni Battista Riccioli ir Francesco Maria Grimaldi. Jie pirmieji sudarė Mėnulio paviršiaus žemėlapį su jūrų pavadinimais. Kaip vėliau išaiškėjo, Mėnulyje vandens nėra, tačiau pavadinimas „jūros“ liko vartojamas iki šiol.

Šios jūros sudaro apie 16 proc. Mėnulio paviršiaus, o didžioji jų dalis yra matomoje iš Žemės palydovo pusėje. Kitoje pusėje esančios jūros yra daug mažesnės.

Mėnulyje taip pat yra objektų kitais vandens telkinių pavadinimais – oceanus (vandenynas), lacus (ežeras), palus (pelkė) ir sinus (įlanka).

Mėnulio jūrų bazalto amžius buvo nustatomas radiometrinis datavimo ir kraterių skaičiavimo būdais. Radiometrinis matavimas rodo amžių nuo 3,16 iki 4,2 Ga (1 Ga = 1 milijardas metų),^[1] tuo tarpu jauniausia jūra kraterių skaičiavimo būdu yra 1,2 Ga.^[2] Skaičiuojama, kad didžioji dalis Mėnulio jūrų išsiveržė tarp 3 ir 3,5 Ga.

Vienoje iš Mėnulio jūrų Mare Tranquillitatis (Ramybės jūroje) nusileido 1969 m. Apollo 11 misijos dalyviai.^[3]

Didžiausia Mėnulio paviršiaus jūra yra Oceanus Procellarum (Audrų vandenynas). Jo diametras siekia 2568 km.

Jūrų sąrašas

Gerai iš Žemės matomų Mėnulio jūrų sąrašas:

Šalčio jūra (lot. Mare Frigoris)
Lietų jūra (Mare Imbrium)
Audrų vandenynas (Oceanus Procellarum)
Salų jūra (Mare Insularum)
Drėgmės jūra (Mare Humorum)
Pažinimo jūra (Mare Cognitum)
Krizių jūra (Mare Crisium)

Giedros jūra (Mare Serenitatis)
Garų jūra (Mare Vaporum)
Ramybės jūra (Mare Tranquillitatis)
Derlingumo jūra (Mare Fecunditatis)
Nektaro jūra (Mare Nectaris)
Debesų jūra (Mare Nubium)

Viso Mėnulyje jūroms priskirti 23 baseinai. Vienas iš jų yra ypač didelis, tad pavadintas „vandenynu“.

Pilnas Mėnulio jūrų sąrašas:^[4]

Eil. Nr.	Pavadinimas (lotyniškai)	Pavadinimas (lietuviškai)	Koordinatės	Skersmuo, km
1	Mare Anguis	Gyvatės jūra	23° š. pl. 67° r. ilg. / 23°š. pl. 67°r. ilg. / 23; 67	150
2	Mare Australe	Pietų jūra	40° p. pl. 93° r. ilg. / 40°š. pl. 93°r. ilg. / 40; 93	603
3	Mare Cognitum	Pažinimo jūra	10° p. pl. 23° v. ilg. / 10°š. pl. 23°r. ilg. / 10; 23	376
4	Mare Crisium	Krizių jūra	17° š. pl. 59° r. ilg. / 17°š. pl. 59°r. ilg. / 17; 59	505
5	Mare Fecunditatis	Derlingumo jūra	8° p. pl. 31° r. ilg. / 8°š. pl. 31°r. ilg. / 8; 31	909
6	Mare Frigoris	Šalčio jūra	56° š. pl. 1° r. ilg. / 56°š. pl. 1°r. ilg. / 56; 1	1596
7	Mare Humboldtianum	Humbolto jūra	57° š. pl. 81° r. ilg. / 57°š. pl. 81°r. ilg. / 57; 81	273
8	Mare Humorum	Drėgmės jūra	24° p. pl. 39° v. ilg. / 24°š. pl. 39°r. ilg. / 24; 39	389
9	Mare Imbrium	Lietų jūra	33° š. pl. 16° v. ilg. / 33°š. pl. 16°r. ilg. / 33; 16	1123
10	Mare Insularus	Salų jūra	7° š. pl. 31° v. ilg. / 7°š. pl. 31°r. ilg. / 7; 31	513
11	Mare Marginis	Pakraščio jūra	13° š. pl. 86° r. ilg. / 13°š. pl. 86°r. ilg. / 13; 86	420
12	Mare Nectaris	Nektaro jūra	15° p. pl. 36° r. ilg. / 15°š. pl. 36°r. ilg. / 15; 36	333
13	Mare Nubium	Debesų jūra	21° p. pl. 17° v. ilg. / 21°š. pl. 17°r. ilg. / 21; 17	715
14	Mare Orientale	Rytų jūra	19° p. pl. 93° v. ilg. / 19°š. pl. 93°r. ilg. / 19; 93	327
15	Oceanus Procellarum	Audrų vandenynas	18° š. pl. 57° v. ilg. / 18°š. pl. 57°r. ilg. / 18; 57	2568
16	Mare Serenitatis	Giedros jūra	28° š. pl. 17° r. ilg. / 28°š. pl. 17°r. ilg. / 28; 17	707
17	Mare Smythii	Smito jūra	1° š. pl. 87° r. ilg. / 1°š. pl. 87°r. ilg. / 1; 87	373
18	Mare Spumans	Putos jūra	1° š. pl. 65° r. ilg. / 1°š. pl. 65°r. ilg. / 1; 65	139
19	Mare Tranquillitatis	Ramybės jūra	9° š. pl. 31° r. ilg. / 9°š. pl. 31°r. ilg. / 9; 31	873
20	Mare Undarum	Bangų jūra	7° š. pl. 64° r. ilg. / 7°š. pl. 64°r. ilg. / 7; 64	243
21	Mare Vaporum	Garų jūra	13° š. pl. 4° r. ilg. / 13°š. pl. 4°r. ilg. / 13; 4	245
22	Mare Moscoviense	Maskvos jūra	27° š. pl. 148° r. ilg. / 27°š. pl. 148°r. ilg. / 27; 148	277
23	Mare Ingenii		34° p. pl. 163° r. ilg. / 34°š. pl. 163°r. ilg. / 34; 163	318

Nuorodos

Vikiteka: Mėnulio jūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Google Mėnulis

Šaltiniai

↑ Papike, James J.; Ryder, Graham; Shearer, Charles K. (1998). „Lunar Samples“. Reviews in Mineralogy and Geochemistry. 36: 5.1–5.234.
↑ Hiesinger, H.; Head, J. W.; Wolf, U.; Jaumann, R.; Neukum, G. (2003). „Ages and stratigraphy of mare basalts in Oceanus Procellarum, Mare Numbium, Mare Cognitum, and Mare Insularum“. J. Geophys. Res. 108: 5065. Bibcode:2003JGRE..108.5065H. doi:10.1029/2002JE001985.
↑ Moon landing map
↑ Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48

[1] Papike, James J.; Ryder, Graham; Shearer, Charles K. (1998). „Lunar Samples“. Reviews in Mineralogy and Geochemistry. 36: 5.1–5.234.

[2] Hiesinger, H.; Head, J. W.; Wolf, U.; Jaumann, R.; Neukum, G. (2003). „Ages and stratigraphy of mare basalts in Oceanus Procellarum, Mare Numbium, Mare Cognitum, and Mare Insularum“. J. Geophys. Res. 108: 5065. Bibcode:2003JGRE..108.5065H. doi:10.1029/2002JE001985.

[3] Moon landing map

[4] Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48

[1]

[2]

[3]

[4]