Luna 13

„Luna 13“ (E-6M serija) buvo viena iš TSRS bepiločių kosminių skrydžių programos „Luna“ misijų. Tai buvo trečiasis kosminis aparatas, sėkmingai nutūpęs ant Mėnulio paviršiaus (po „Luna 9“ ir amerikiečių „Surveyor 1“).

„Luna 13“ į orbitą aplink Žemę buvo iškeltas 1966 m. gruodžio 21 d. ir po trijų dienų atliko sklandų nusileidimą Audrų vandenyno (Oceanus Procellarum) teritorijoje, tarp Krafto ir Seleuko kraterių. Vainiklapio formos aparato karkasas prasivėrė, buvo iškeltos antenos ir jau po keturių minučių po nutūpimo pradėtos radijo transliacijos. Gruodžio 25–26 d. aparatas viso persiuntė 5 panoramines Mėnulio kraštovaizdžio nuotraukas iš skirtingų Saulės kampų. Kiekvieną nuotrauką persiųsti užtruko apytiksliai 100 minučių. Ryšys su aparatu nutrūko 1966 m. gruodžio 28 d.

Aparatas svėrė 1620 kg, jo ilgis siekė 2,5 m (įskaitant nusileidimo aparatą), skersmuo – 1 m. Kosminis aparatas buvo aprūpintas mechaniniu grunto matavimo penetrometru, dinamografu ir radiacijos densitometru, kuris skirtas surinkti duomenis apie Mėnulio paviršiaus mechanines ir fizines savybes bei kosminės spinduliuotės atspindėjimą.

Trijų ašių akselerometras išmatavo nusileidimo jėgos veiksmingumą 20–30 cm grunto gylyje smūgio metu. Penetrometras buvo skirtas apskaičiuoti kokio stiprumo jėgos prireiktų norint prasiskverbti pro Mėnulio regolitą. Densitometro paskirtis buvo nustatyti paviršinio regolito tankį. Keturi radiometrai matavo infraraudonąją spinduliuotę ir nustatė, jog Mėnulio temperatūra siekė 117 ±3 °C, tuo tarpu radiacijos detektorius nustatė, kad radiacijos lygis būtų mažiau nei pavojingas žmonėms.

• „Luna 13“ chronologija (anglų k.) (Internet Archive)
• Sovietų padarytos Mėnulio nuotraukos