Liepsnojantys kalnai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
42°53′ š. pl. 89°38′ r. ilg. / 42.883°š. pl. 89.633°r. ilg.
Liepsnojantys kalnai arba Gaočango kalnai (kin. 火焰山, pinyin: huǒyànshān, uig. قىزىل تاغ = Qirmil tagh) – kalnų masyvas Rytų Turkestane (Kinija, Sindziangas), Tianšanio kalnų masyve, ties šiaurine Taklamakano dykumos riba, į rytus nuo Turfano. Liepsnojantys kalnai išsidriekę ~100 km iš rytų į vakarus ir kerta Turfano įdubą. Plotis – 5–10 km. Būdingas kalnų aukštis yra ~500 m, aukščiausios viršūnės siekia 800 m.
Kalnai sudaryti iš raudono smiltainio, kuris labai paveiktas erozijos. Gausybė griovų, įgriuvų sukuria reginį tartum kalnai liepsnotų. Būdingas sausringas, karštas klimatas, vasarą oras įkaista iki 50 °C. Kalnuose augmenijos nėra. Yra keletas svarbių paleontologinių radimviečių.
Šilko kelio laikais keliautojai vengdavo Liepsnojančių kalnų ir apsistodavo papėdžių oazėse, tokiose kaip Gaočangas. Su pirkliais keliaudavę vienuoliai platino budizmą, šių kalnų pašlaitėje (Mutou slėnyje) jie įkūrė Bezekliko tūkstančio budų urvus.
Liepsnojantys kalnai minimi garsiame kinų pasakojime „Kelionė į vakarus“.