Leonas Katinas

Leonas Katinas (1907 m. rugsėjo 6 d. Ampolis, Utenos valsčius – 1984 m. vasario 18 d. Vilnius) – Lietuvos tapytojas.

Sūnus Linas Leonas Katinas. 1922–1927 m. mokėsi Utenos gimnazijoje, 1930 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir dirbo mokytoju.^[1] 1933–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941–1945 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. 1948 m. baigęs Vilniaus dailės institutą (nuo 1951 m. Lietuvos dailės institutas) iki 1973 m. jame dėstė, 1969 m. docentas. Mokinys Anicetas Jonutis.

Ankstyvojo laikotarpio tapyba (portretai, peizažai, teminės kompozicijos) turi akademizmo bruožų („Turgus“ 1946 m., „Radviliškis“ 1949 m., „Rašytojo Antano Vienuolio sodyba Anykščiuose“ 1956 m.). Septintojo dešimtmečio kūriniai laisvesnio piešinio, apibendrintų formų („Nidoje“ 1967 m.), natiurmortuose vaizduojamos liaudiškos skulptūrėlės („Natiurmortas su gėlėmis ir liaudies skulptūra“ 1965 m.). Aštuntojo – devintojo dešimtmečio kūriniai maksimaliai abstrahuoti, būdingos lokalios spalvų dėmės, keliasluoksnė faktūra, ekspresyvūs potėpiai, dekoratyvumas („Pajūryje“ 1973 m., „Raudonas langas“ 1976 m., „Trys baltos obelėlės“ 1977 m.). Šio laikotarpio kūryboje gausu filosofiškų kompozicijų teatro tema, jose dramatišku koloritu perteikiamas žmogaus būties tragiškumas („Natiurmortas su lėlėmis Kristinai“ 1970 m., „Prisiminimai iš teatro II“ 1974 m.). Nuo 1932 dalyvavo parodose, individualios parodos surengtos Vilniuje 1983 m., 1995 m., 1997 m., 2005 m., Klaipėdoje 2000 m.

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio muziejai.^[2]