Lenkų kalbos gramatika

Lenkų kalbos gramatika – taisyklių visuma apibrėžianti žodžių ir sakinių darybą lenkų kalboje.

Lenkų kalboje yra septyni linksniai. Vartojimas artimas lietuvių kalbai, yra ir skirtumų.

• Kilmininkas, kaip ir lietuvių kalboje, naudojamas neiginiuose objektui reikšti, pvz., Jan czyta książkę : Jan nie czyta książki – Jonas skaito knygą : Jonas neskaito knygos.
• Naudininko vietoje dažnai vartojama konstrukcija dla + kilmininkas. Daj to Adamowi – duok tai Adomui. Zniżka dla studentów – nuolaida studentams. Dla świętego spokoju – dėl šventos ramybės.
• Galininkas. W poniedziałki zamknięte – pirmadieniais uždaryta (w + galininkas).
• Įnagininkas. On jest nauczycielem – jis mokytojas. Pažodžiui: jis yra mokytoju.
• Vietininkas visada vartojamas su prielinksniu. Mieszkam w Toruniu – gyvenu Torunėje. Opowiem ci o tej książce – papasakosiu tau apie šią knygą. Zeszyt leży na stole – sąsiuvinis guli ant stalo.

Vyriškos giminės daiktavardžių galininkas pasirenkamas pagal tris - vyriško asmens, gyvumo ir negyvumo - kategorijas (skirtingai vienaskaitoje ir daugiskaitoje). Vienaskaitoje daiktavardžių, kurie reiškia vyrus ir gyvūnus, galininkas yra kaip kilmininkas, daiktinės reikšmės – kaip vardininkas. Daugiskaitoje vyriškos giminės daiktavardžių galininkas, kaip ir vienaskaitoje, sutampa su kilmininku, o gyvūnų ir daiktinės reikšmės – su vardininku. Vyriškus asmenis reiškiančiam daiktavardžiui (tik kieto priebalsio kamiengalio žodžiams, neįskaitant minkštų ir istoriškai minkštų) ir būdvardžiui dgs. vardininke, kuris baigiasi -i / -y (y yra po istoriškai minkštų, pvz., po rz < r), kamiengalio priebalsis yra palatalizuotas (taip pat istoriškai palatalizuotas) ir pakitęs. Tas pats galioja ir veiksmažodžio daugiskaitos būtojo laiko vyriško asmens reikšmės formai, kur vietoje kieto ły yra li. Taip yra todėl, kad būt. l. forma slavų kalbose yra kilusi iš dalyvio. Dalyvis, kūrį dar galima pavadinti veiksmažodiniu būdvardžiu, yra linksniuojamas taip pat kaip būdvardis.

Lenkų kalbos priebalsiai yra kieti, minkšti ir istoriškai minkštieji. Jei žodžio kamieno paskutinis priebalsis yra kietas, linksniuojama kietuoju linksniavimo variantu, jei minkštas ar istoriškai minkštas, linksniuojama minkštuoju.

Priebalsių b, p, w, f, m minkštiems variantams minkštumas pasireiškia tik prieš balsį (prieš priebalsį ir žodžio gale minkštumas išnykęs), todėl kai daiktavardžio kamiengalis yra vienas iš šių priebalsių, iš vyr. g. vienaskaitos vardininko neaišku ar tai bus minkštas, ar kietas variantas. Daugiausia šie priebalsiai yra kieti, pvz., dom, kl. -u – namas, dąb, kl. dębu – ąžuolas; sposób, -obu – priemonė. Rečiau yra minkšti, pvz., gołąb, gołębia – balandis; jastrząb, -ębia – vanagas; paw, -ia (viet.-šauk. -ie) – povas; cietrzew, -ewia [ˈtɕ͡ɛt.ʂɛf] / [ˈtɕ͡ɛtʂ.͡ʂɛf] – tetervinas; żółw [ʐuwf], żółwia – vėžlys, karp, -ia – karpis; jedwab, -ia – šilkas; Radom, -ia – Radomas, Wrocław, -ia – Wroclavas.

Pagrindinis straipsnis – Lenkų kalbos fonologija#Rašybos taisyklės.

Dalyje linksnių kieto priebalsio kamiengalio daiktavardžiams keičiasi kamiengalio priebalsis. Lentelėje tie linksniai pažymėti žvaigždele *, jie yra vyr. g. vn. viet.-šauk. galūnė -e, vyr. g. dg. vard. -i / -y, mot. g. vn. naud.-viet. -e, bevard. g. vn. viet. -e. Prieš besikeičiantį priebalsį einantiems priebalsiams kaita vyksta kai tie prieš esantys priebalsiai yra turbūt s, pvz., umysł – protas, viet.-šauk. umyśle. Kai, pvz., priebalsiui ł nevyksta, pvz., pełny – pilnas; neribotas; vyr. g. asm. reikšmės dg. vard. pełni.

Priebalsis ch prieš tuos keičiančiuosius linksnius kurie yra -e, keičiasi į sz, pvz., cecha – bruožas, ypatybė, mucha – musė, vn. naud.-viet.: cesze, musze. Prieš vyr. g. dg. vard. -i, priebalsis ch keičiasi į ś, pvz., Włoch – italas, Czech – čekas, dg. vard.: Włosi, Czesi.

Priebalsiai k, g keičiasi į atitinkamai c, dz. Vyr. g. daiktavardžiams vn. viet.-šauk. po k, g, ch / h įprastai yra -u. Pasitaiko k, g, taip pat ir c (vienintelis atvejis daiktavardžiams kai keičiasi istoriškai minkštasis priebalsis) kamiengalių žodžių kurių vn. šauk. gali būti ir -e, tada k, g, c keičiasi į cz, pvz., człowiek – žmogus, šauk. człowiecze; bóg – dievas, boże; szewc – siuvėjas, szewcze /-cu; starzec – senis, senelis, starcze; chłopiec – berniukas, vaikinas, chłopcze.

Pavyzdžiai: sąsiad – kaimynas, sąsiedzi (dź); turysta – turistas, turyści (ć); Norweg – norvegas, Norwedzy (dz); Polak – lenkas, Polacy (c); doktor – daktaras, doktorzy; gra – žaidimas, naud.-viet. grze; most – tiltas, viet.-šauk. moście; ir t. t.

Kaita taip pat vyksta vyriško asmens reikšmės būdvardžiui dg. vardininke (galūnė -i / -y) ir veiksmažodžio daugiskaitos būtojo laiko vyriško asmens reikšmės formai, pastarajai yra -li- (kai ne vyr. asmens formoms yra -ły-). Būdvardžiui, skirtingai nuo daiktavardžio, kaita vyksta ir dviejų istoriškai minkštųjų priebalsių ż, sz kamiengalio žodžiams (minkštų priebalsių atveju vyr. asm. vn. ir dg. vardininkai sutampa). Pavyzdžiai: duży – didelis, dg. vyr. g. asm. vard. duzi (ź); wasz – jūsų, jūsiškis, jūsas; wasi; chory – sergantis, chorzy; ir t. t.

Formose be galūnės, vyr. g. vn. vardininke, mot. ir bevard. g. dg. kilmininke (kai be galūnės) gali būti įterpiamas balsis e: sen – sapnas, vn. kl. snu; dzień – diena, dnia; chłopiec – berniukas, vaikinas, chłopca; mebel (arba dg. meble) – baldai, mebla; Węgier – vengras, Węgra; wieś mot. g. – kaimas, wsi; matka – motina, dg. kl. matek – motinų; (toliau pateikiamos formos yra vn. vard. ir dg. kl.) gra – žaidimas, gier; panna – panelė, mergina, panien; okazja – proga, okazji / okazyj; szczypce dg. – žnyplės, replės, szczypiec; okno – langas, okien; dno – dugnas, den; jabłko – obuolys, jabłek. Pvz., kur neįterpiama: państwo – valstybė, dg. kl. państw. Tai negalioja kai kuriems žodžiams iš kitų kalbų, pvz., komputer, kl. komputera, kai panašus arbiter, kl. arbitra.

Yra keli daiktavardžiai kur forma be galūnės turi galūnes turinčiose formose nesantį balsį (i)o, tai pasitaiko tik prieš ł: osioł – asilas, osła; kozioł – ožys, kozła; kocioł – katilas, kotła.

Balsiai a ir o / ó einantys prieš kietus n, t, d, s, z, r, ł, keičiasi į e ten, kur šie priebalsiai prieš juos keičiančiąsias linksniuojamas galūnes tampa minkštais ar istoriškai minkštais, pvz., su a: las (-u, -owi) – miškas, kwiat (-u, -owi /-u) – gėlė, žiedas, świat (-a, -u) – pasaulis, viet.-šauk.: lesie, kwiecie, świecie. Su o: kościół (-a) – bažnyčia, anioł – angelas, viet.-šauk.: kościele, aniele; ziele – žolė, žolynas, dg. vard. zioła; pióro (dg. vard. pióra) – plunksna; pierze – pūkai, plunksnos. Šitokia kaita minėtose padėtyse vyksta nebūtinai, daugiau atsitiktinai. Savotiško žodžio przyjaciel – draugas, bičiulis, dg. linksniai visi, išskyrus vard. przyjaciele, yra su o / ó, pvz., kl.-gal. przyjaciół, naud. przyjaciołom, įn. przyjaciółmi.

Priešpaskutinio skiemens balsiai o, ę keičiasi į ó, ą, linksniuose kur tas skiemuo yra paskutiniojo padėtyje ir uždaras, t. y. baigiasi priebalsiu. Vyr. g. ir mot. g. priebalsinio kamieno daiktavardžiams vn. vard. kaita vyksta tik prieš priebalsius b, w, d, dz, z, ż / rz, dź, j, g, ł, kartais ir r, l, o mot. ir bevard. g. dg. kilmininke kaita vyksta prieš bet kurį priebalsį. Pavyzdžiai: róg, kl. rogu – kampas; ragas; dąb, dębu – ąžuolas; sól, soli – druska; gląb, glębi – giluma, gelmė (kai, pvz., prieš kitokį priebalsį: skręt (-u) – vingis; pasisukimas; węch (-u) – uoslė; ir t. t.); droga, dg. kl. dróg – kelias. Yra žodžių kur kaita nevyksta, pvz.: prąd, prądu – srovė; ból, bólu – skausmas; róża – rožė; pięta – kulnas, dg. kl. pięt. Balsius o, ę / ó, ą žodžiai turi nevien pagal skiemens atvirumą / uždarumą, pvz., piąty – penktas, pięć – penki.

vyriškos giminės

mot. g.

bevardės g.

kieti

minkšti

kieti

minkšti

asm.

gyv.

daikt.

asm.

gyv.

daikt.

balsiniai

prieb.

vns.

Vardininkas

-

-

-

-

-

-

-a

-ia

-

-o

-ie

-ię

-ię

Kilmininkas

-a

-a

-u, -a

-ia

-ia

-ia, -iu

-y

-i

-i

-a

-ia

-ienia

-ięcia

Naudininkas

-owi, -u

-owi, -u

-owi, -u

-iowi, -iu

-iowi

-iowi

-e*

-i

-i

-u

-iu

-ieniu

-ięciu

Galininkas

K

K

V

K

K

V

-ę

-ię

-

-o

-ie

-ię

-ię

Įnagininkas

-em

-em

-em

-iem

-iem

-iem

-ą

-ią

-ią

-em

-iem

-ieniem

-ięciem

Vietininkas

-e*

-e*

-e*

-iu

-iu

-iu

-e*

-i

-i

-e*, -u

-iu

-ieniu

-ięciu

Šauksmininkas

-e*

-e*

-e*

-iu, -e*

-iu

-iu

-o

-iu, -io

-i, -

-o,

-ie

-ieniu

-ięciu

dgs.

Vardininkas

-i*, -owie

-y

-y

-ie, -iowie, -y

-ie

-ie, -i

-y

-ie

-ie, -i

-a

-ia

-iona

-ięta

Kilmininkas

-ów

-ów

-ów

-i, -iów

-i, -iów

-i, -ów

-

-, -i

-i

-, -ów

-, -i, -iów

-ion

-iąt

Naudininkas

-om

-om

-om

-iom

-iom

-iom

-om

-iom

-iom

-om

-iom

-ionom

-iętom

Galininkas

K

V

V

K

V

V

-y

-ie

-ie, -i

-a

-ia

-iona

-ięta

Įnagininkas

-ami

-ami

-ami

-iami

-iami

-iami

-ami

-iami

-iami

-ami

-iami

-ionami

-iętami

Vietininkas

-ach

-ach

-ach

-iach

-iach

-iach

-ach

-iach

-iach

-ach

-iach

-ionach

-iętach

• Kur lentelėje yra brūkšniukas, ten daiktavardis baigiasi priebalsiu. Čia gali būti praplėstinis garsas (i)e, pvz.: sen – sapnas, snu, snowi etc.; dzień – diena, dnia, dniowi etc.; wieś – kaimas, wsi, wsi etc.; gra (gry) – žaidimas, dg. kl. gier; okno (okna) – langas, dg. kl. okien. Keliems žodžiams galūnes turinčiose formose nesantis balsis yra (i)o ir būtinai prieš ł, pvz., kocioł – katilas, kotła, kotłowi /-u etc.
• Žvaigždele pažymėtos vietos kur įvyksta priebalsio kaita į minkštą arba istoriškai minkštą, pvz., ręka – ranka (iki riešo), naud.-viet. ręce; próg (progu) – slenkstis, viet.-šauk. prodze.
• Minkštiems linksniavimo variantams lentelėje įrašytos galūnės su balsiu -i (o ne -y) ir kitais balsiais su minkštumo ženklais (o ne be jų). Tokios galūnės rašomos ir tariamos po minkštų priebalsių, dź / dz(i), ć / c(i), ź / z(i), ś / s(i), ń / n(i), b(i), p(i), w(i), f(i), m(i), pvz., šie minkšti priebalsiai su po jų einančia e rašomi: dzie, cie, zie, sie, nie, bie, pie, wie, fie, mie. Po istoriškai minkštųjų (jie yra kieti) priebalsių dz, c, cz, ż, sz, rz, rašoma ir tariama -y, kiti balsiai be minkštumo ženklo, pvz., dzy, dze ir t. t. Po istoriškai minkštojo l rašoma ir tariama -i, o ne -y, bet likę balsiai rašomi ir tariami be, atitinkamai, minkštumo ženklo ir minkštumo. Po minkšto j balsiai rašomi be minkštumo ženklo, nes j yra vien minkštas ir nėra reikalo dar papildomai rodyti jo minkštumo minkštumo ženklu, o balsis /i/ rašomas i, pvz., okazja – proga, kl. okazji.
• Kieti priebalsiai k, g padėtyse prieš balsius -y, -e yra virtę minkštais (prieš kitus balsius liko kieti), todėl atitinkami garsai po k, g visada rašomi ir tariami -i, -ie, niekada nerašoma ir netariama -y, -e (kaip po kitų kietų priebalsių), pvz., próg (progu) – slenkstis, viet. progiem, dg. vard.-gal. progi.
• Daliai daiktavardžių grupių dalis linksnių turi ne vieną, o du tris galimus variantus. Kai kuriais atvejais tokius variantus galima laikyti lygiaverčiais, pvz., vyr. g. dg. asmeniniai daiktavardžiai turi galūnę -i / -y, o dalis turi ir -owie. Dalimi atvejų vienos galūnės yra įprastos, kitos pasitaiko rečiau ar retai, pirmenybę turi čia pirmas įrašytas variantas. Vyr. g. vn. naud. yra -owi, o retokas variantas vyr. giminei yra ir -u. Vyr. g. minkšt. varianto asmeninių daiktavardžių vn. viet. galūnė -e* pasitaiko tik c kamieno žodžiams (c prieš ją virsta cz). Dg. vard. -y / -i pasitaiko tik c kamiengalio ir dar keliems žodžiams, pvz., dzień – diena, dni (bet ir dnie). Lentelėje nežymima, kad po k, g, ch / h (kietųjų priebalsių grupės priebalsiai) vyr. g. vn. viet.-šauk. ir bevard. g. vn. viet. linksniams vietoje -e yra -u, kaip minkšto linksniavimo žodžiams.

• Po k, g, ch / h vyr. g. vn. viet.-šauk. ir bevard. g. vn. viet. yra -u. Yra atvejų kur šauksmininkas gali būti ir -e*, pvz., człowiek – žmogus, człowiecze / człowieku. Išimtys: dom – namas, viet. domu, šauk. domie; syn – sūnus, viet.-šauk. synu.
• Vyr. g. vn. naudininkas daugiausia yra -owi, bet pasitaiko ir -u.
• Gyvųjų daiktavardžių vienaskaitos kilmininkas visada yra -a. Negyvųjų kietojo linksniavimo daiktavardžių vn. kilmininkas daugiausia turi galūnę -u. Tačiau nemaža dalis turi ir vn. kl. -a, tarp jų daiktavardžiai su priesagomis -ów, -ik / -yk, mėnesių pavadinimai, dauguma daiktavardžių su priesagomis -er, -or, galūne -ek. Pvz., stolik (-a) – staliukas; obrazek (obrazka) – paveikslėlis; komputer (-a) – kompiuteris. Bet rynek (rynku) – turgavietė, turgus; rinka; rower (-u) – dviratis. Skirtinga forma gali skirti prasmę: przypadek (-adku) – atsitiktinumas, atsitikimas, atvejis; przypadek (-adka) – lingv. linksnis; świerk (-u) – eglė (mediena); świerk (-a) – eglė. Negyvųjų minkštojo linksniavimo daiktavardžių vn. kl. daugiausia turi galūnę -ia / -a, bet pasitaiko ir -iu / -u.
• Minkštojo linksniavimo vyr. g. daiktavardžiai turi dg. vard. galūnę -ie / -e, dg. kl. -i / -y, asmeniniai taip pat turi -owie. Dalis -ie / -e dg. vardininko galūnės daiktavardžių turi dg. kl. -ów: przechodzień (przechodnia) – praeivis; samiec (samca) – patinas; słój (słója) – stiklainis; owoc (owcu) – vaisius; bal (balu) – balius, pokylis. Dg. vard. galūnę -i / -y turi keli įvairūs žodžiai, ji gal būna visada c kamiengalio vyr. g. daiktavardžiams reiškiantiems vyrus: szewc – siuvėjas; krawiec – siuvėjas; jeniec – belaisvis. Vn. viet. -u, šauk. -e*: młodzieniec – jaunuolis; starzec – senis. Vn. naud.-viet. -u, šauk. -e*: chłopiec (chłopcy) (c kamieniams reiškiantiems ne vyrus dg. vard. yra -e, pvz., samiec, -mca – patinas, dg. vard. samce; dworzec, -rzca – stotis, dworzce). Kiti nei c kamiengalio: śmieć (śmiecia, -iowi; dg. vard. śmieci, bet ir śmiecie) – šiukšlės, atmatos; dzień (dnia, dniowi; dg. vard. dni, bet ir dnie) – diena. Tiems, kurie turi dg. vard. -owie, kl. visada -ów.

Ypatybės

• Yra keli vyr. g. daiktavardžiai, turintys dg. vard. -a* (< -ja): brat (kl. -a, naud. -u) – brolis, dg. vard. bracia, kl. braci, įn. braćmi (visi daugiskaitos linksniai su c); ksiądz – kunigas (księdza, naud.-viet. -u, šauk. księże), dg. vard. księża, kl. -y, įn. księżmi (visi daugiskaitos linksniai su ż). Plg. ru. брат (-а, dg. бра́тья, -ьев) – brolis; князь (-я, dg. князья́, -зе́й, -зья́м) – kunigaikštis. Yra turbūt vos keli negyvybinio dalyko reikšmės vyr. g. daiktavardžiai su dg. vard. galūne -a: cud – stebuklas, nepaprastas dalykas; dg. vard. cuda (kl. cudów).
• Yra daiktavardžių turinčių skirtingus vn. ir dg. kamienus: człowiek – žmogus (vn. šauk. człowiecze /-ieku); ludzie – žmonės (kl. ludzi, įn. ludźmi); rok (-u, -owi) – metai; dg. bevard. formos: lata (kl. lat) – metai.
• Yra daiktavardžių, kurių dalis formų turi skirtumų nuo kitų to žodžio ar įprasto atitinkamo linksniavimo tipo formų. Vyriško asmens reikšmės bevard. g. -ięt- tipo (tik, pagal giminę, galininkas toks kaip kilmininkas) książę – kunigaikštis, kituose nei vard. vienaskaitos linksniuose yra be -żie- dalies ir su šaknies -ę-: kl.-gal. księcia (galimai iš księ-żie-cia), naud.-viet.-šauk. księciu, įn. księciem; daugiskaitoje forma nesutrumpėjusi, visuose linksniuose su šaknies -ą-: książęta, książąt ir t. t. Daiktavardis tydzień* (tygodnia, -iowi, dg. vard. -ie) – savaitė, visuose linksniuose, išskyrus vn. vard.-gal. su ty-, yra su tygo-. Daiktavardžio pieniądz (-a, -owi; dg. vard. -e) – pinigas, formos yra su ą, išskyrus dg. kl.-įn. su ę: pieniędzy, pieniędzmi.

kieti

• turintieji dgs. vard. galūnę -i / -y (po istoriškai minkštų, pvz., rz < r) ir kamiengalio priebalsio kaitą: sąsiad (dg. vrd. sąsiadzi), facet (faceci) – tipas, žmogus; nierób – dykinėtojas, tinginys; kiep – mulkis; błazen – klounas; snarglius; głodomór – badmirys, dvasna; kelner (-era; kelnerzy) – padavėjas; arbiter (-tra) – arbitras. Dalis turi vns. naud. -u (ne -owi): chłop – valstietis; šnek. vyras; diabeł (-abła; dg. vard. -ły / -li) – velnias; brat – brolis (savotiška dg., vard. bracia, kl. braci etc.). Po k, g, ch / h vn. viet.-šauk. yra -u: człowiek (człowieka) – žmogus (vn. šauk. człowiecze / człowieku; dg. ludzie); Turek (-rka) – turkas; Polak – lenkas; Włoch (Włosi) – italas. Pasitaiko su vn. vard.-šauk. -o: mafiozo.
• turintieji dgs. vard. galūnę -owie: inżynier – inžinierius; poseł – pasiuntinys, deputatas; majster – meistras; karzeł – nykštukas; Arab – arabas; głód – alkis, badas; apostoł – apaštalas; szwagier – svainis; anioł – angelas (dg. vard. -ołowie /-oły /-ieli); osioł* (osła) – kvailys (asilas); bohater (dg. vard. -owie /-rzy) – didvyris; pędziwiatr – vėjavaikis. Dalis turi vn. naud. -u, viet. -u, šauk. -e: pan – ponas; bóg – dievas; człek – žmogus. Po k, g, ch / h vn. viet.-šauk. yra -u: druh – draugovininkas (pan. į skautų savos organizacijos); członek (członka) – narys; szejk – šeikas; wróg – priešas; priešininkas; dziadek (-iadka; dg. dziadki / dziadkowie) – senelis; senis, diedas; be šitokių, vn. viet.-šauk. -u dar turi syn – sūnus. Pasitaiko su vn. vard.-šauk. -o: maestro; Apollo* (Apollina) – Apolonas (pagal lot. vardininką neturi -n-, plg. lie. akmuo, akmens); vn. viet.-šauk. -u: Mieszko.

minkšti

Vn. vietininkas ir šauksmininkas visada turi galūnę -iu / -u, išskyrus daiktavardžius su priesaga -ec, pvz., młodzieniec (-ienca, šauk. -iencze; -cy, -ów) – jaunuolis; starzec (starca, šauk. starcze); ojciec (ojca, ojcu, šauk. ojcze; ojcowie); bet, pvz., jeniec – belaisvis, šauk. jeńcu. Dar vn. šauk. -e turi ksiądz – kunigas, šauk. księże. Dg. vard. jei ne -owie tai -ie / -e (išskyrus -c kamiengalio vyriškus asmenis reiškiančius žodžius, kuriems yra -y), pvz., gracze – žaidėjai.

• turintieji dgs. vard. -ie / -e, klm. -i / -y: leń – tinginys; złodziej – vagis; kowal – kalvis; listonosz – laiškanešys (dg. kl. -y / -ów); dziennikarz – žurnalistas; lekarz – gydytojas; łgarz – melagis; gracz – lošėjas, žaidėjas. Kai kurių trumpėja dg. įn., pvz., gość – svečias, gośćmi (vietoje -iami); ludzie dg. – žmonės, ludźmi. Dalis turi dg. klm. -ów: gap – žioplys; zbój – plėšikas, galvažudys; kniaź – kunigaikščio titulas (Rusioje ir Lietuvoje); stróż – sargas; gnój – II. tinginys (< I. mėšlas); urwipołeć – nutrūktgalvis; przechodzień – praeivis. Kamiengalio c daiktavardžių reiškiančių asmenis dg. vard. galūnė yra -y, tarpusavyje šios grupės daiktavardžiai gali skirtis pagal kitus linksnius, čia duoti c kamienai visi turi dg. klm. -ów; vn. viet.-šauk. -u, kaip daugeliui minkštakamienių: szewc – siuvėjas; jeniec (jeńca) – belaisvis; vn. viet. -u, šauk. -(cz)e: młodzieniec (-ienca) – jaunuolis; starzec (-arca) – senis, senelis; vn. naud.-viet. -u, šauk. -e: chłopiec (chłopca) – berniukas; vaikinas. Vienas žodis turi vn. naud. -u, dg. vard. -a, kl. -y: ksiądz* (księdza, šauk. księże; dg. vard. księża) – kunigas.
• turintieji dgs. vard. -owie (dg. klm. tada būtinai -ów): uczeń – mokinys; zięć – žentas; teść – uošvis; wuj – dėdė (wujek); močiutės brolis; widz – žiūrovas; mąż (męża) – vyras (žmonai); król (króla) – karalius; vn. naud.-viet. -u, šauk. -e: ojciec (ojca) – tėvas. Su vn. vard.-šauk. -o, viet. -u: gauczo; vn. vard. -o, viet.-šauk. -u: dziadzio; wujo.

išimtiniai

• daiktavardžiai su priesaga -anin vienaskaitoje asmenuojami įprastai. Daugiskaitoje ši priesaga trumpėja į -an-, dg. vard. yra -anie, daugumos dg. klm. yra be galūnės: Rosjanin (Rosjanie, Rosjan) – rusas, warszawianin – varšuvietis, chrześcijanin – krikščionis. Bet dalis turi dg. klm. -ów: Amerykanin (Amerykanie, Amerykanów) – amerikietis, dominikanin, luteranin, muzułmanin, Afrykanin; tarp turinčių dg. klm. -ów pasitaiko sutrumpėjusios priesagos ir vienaskaitoje: Hiszpan – ispanas.
• Žodis przyjaciel – bičiulis, turi įprastą vn. linksniavimą, o dg. klm.-gal. be galūnės: przyjaciół, vard. przyjaciele; dg. įn. trumpėja: przyjaciółmi; visi dg. linksniai, išskyrus vard., yra su -ioł- / -iół.
• Dalis šalis, vietoves reiškiančių daiktavardžių yra daugiskaitiniai, turintys dg. vard. -y, klm. be galūnės ir pagal tai atitinka mot. g. daiktavardžius, tačiau yra ir vyriškos g. daiktavardžių turinčių dg. klm. be galūnės, tai yra daiktavardžiai su -anin, -anie priesaga. Pavyzdžiai: Czechy (Czech), Prusy (Prus), Ciepłowody (Ciepłowód) (kaimas žemutinėje Silezijoje). Dalis šitokių turi savotišką viet. -ech su kamiengalio priebalsio palatalizacija ir jei tam tai vyksta, pokyčiu: Niemcy (Niemiec, Niemczech) – Vokietija; Włochy (Włoch, Włoszech) – Italija; Węgry (Węgier, Węgrzech) – Vengrija. Pastariesiems žodžiams vietininkas yra įprastas -ach, kai jie reiškia tautą: Niemcy (Niemcach) – vokiečiai; Włosi (Włochach) – italai; Węgrzy (Węgrach) – vengrai.

kieti

• turi dg. vard.-gal. -y (po k, g – i): giez (gza) – gylys, tur – tauras, rybołów (-ołowa) – erelis žuvininkas; sokół (-oła) – sakalas; muł – mulas; gad – roplys, upiór (-ióra) – vaiduoklis, vampyras; suseł (susła) – staras, koliber (-ibra) – kolibris; orzeł (orła) – erelis; kozioł (kozła) – ožys. Dalis turi vn. naud. -u: kot – katė, lew (lwa) – liūtas; pies (psa) – šuo; osioł (osła; viet.-šauk. ośle) – asilas. Vns. klm. -u (ne a): wół (wołu) – jautis. Po k, g, ch / h vn. viet.-šauk. -u: ptak – paukštis; raróg (-oga) – startsakalis; kotek (-otka) – kačiukas; duch – dvasia, siela.

minkšti

• turi dg. vard.-gal. -ie / -e, klm. -i / -y: słoń – dramblys; żółw (żółwia) – vėžlys; goryl – gorila; gołąb (gołębia) – balandis; samiec (-amca) – patinas; węgorz – ungurys; wąż (węża) – gyvatė; zając – kiškis. Pasitaiko sutrumpėjęs dg. įn.: koń – žirgas, arklys, końmi. Dalis turi dg. klm. -ów: miś – meškiukas; piesiec – poliarinė lapė; rydz – rudmėsė.

kieti

• turi dg. vard.-gal. -y, vn. klm. -u: sad – sodas; rząd (rzędu) – eilė; rząd (rządu) – vyriausybė; valdymas; wał – velenas; pylimas; banga; mur – mūras; dąb (dębu) – ąžuolas; dół (dołu) – duobė; apačia; wyraz – žodis; umysł – protas; zmysł – pojūtis, jutimas; gniew (gniewu) – pyktis; bór (boru) – šilas, miškas; sen (snu) – miegas; rower – dviratis; samochód (-odu) – automobilis, mašina; ślad – pėdsakas; vėžė; błąd (blędu) – klaida, suklydimas; dział – dalis, palikimas; sritis, šaka; skyrius; tlen (tlenu) – deguonis; rów (rowu) – griovys; loch – duobė; ola, urvas; požeminis kalėjimas; stóg (stogu) – kupeta; gmach – didelis pastatas; chór (chóru) – choras; telefon – telefonas; pokalbis telefonu; chrzest* (chrztu, -owi, viet.-šauk. chrzcie; chrzty) – krikštas; kwiat (naud. -owi /-u) – gėlė, žiedas; most – tiltas; płot – tvora; pintinė tvora; okręt (naud. okręcie) – karinis laivas; sposób (-obu) – priemonė, būdas; wiatr – vėjas; popiół (-iołu) – pelenai. Vn. viet.-šauk. -u: dom – namas; namai. Vn. šauk. -u: lud – liaudis. Po k, g, ch vns. viet.-šauk. -u (dg. vard. po k, g – i): brzeg – krantas; kraštas; kask – šalmas; rok – metai (vn.; dg.: lata); łuk – lankas; łańcuch – grandinė; mózg (mózgu) – smegenys; próg (progu) – slenkstis; dach – stogas; mech (mchu) – samanos; członek (-onka) – anat. galūnė; varpa; przypadek (-adku) – atsitiktinumas, atsitikimas, atvejis; gatunek (gatunku) – veislė; rūšis; statek (statku) – laivas; garlaivis; budynek (-ynku) – pastatas; przystanek – stotelė; porządek – tvarka; eiliškumas. Žodžio seans dg. vard. yra -e. Dg. vard. -a: cud – stebuklas; nepaprastas dalykas. Vn. naud.-viet. -u, šauk. -u / -: cukier (cukru) – cukrus.
• vn. klm. -a: chleb – duona; ser – sūris; bęben (bębna) – būgnas; owies (owsa) – aviža; kęs – kąsnis (atkąstas); gabalėlis; bat – botagas (yra dar bat, batu – botas (valtis)); ząb (zęba) – dantis; chochoł – pėdas (nusvirusiomis varpomis); dziób (-ioba /-ióba) – snapas; (-iobu /-a) pirmagalys (laivo, lėktuvo); wór (wora) – maišas (didelis); nos – nosis; węzeł – mazgas; komin – kaminas; sweter (-etra) – megztinis; kieł (kła) – iltis; kocioł (kotła) – katilas (vn. naud. -owi /-u); kościół (kościoła, viet.-šauk. kościele) – bažnyčia; środek (środka) – vidurys; vidus; priemonė; dg. lėšos; żołądek (żołądka) – skrandis; wczasy dg. – atostogos; wagary dg. – pamokų praleidinėjimas. Po k, g, ch / h vns. viet.-šauk. -u: młotek (młotka) – plaktukas; kąsek (kąska) – kąsnelis; trupučiukas; przypadek (-adka) – lingv. linksnis; ręcznik – rankšluostis; język – liežuvis; kalba; pieróg (pieroga) – virtinis; miech (miecha) – dumplės; obcęgi dg. – replės, žnyplės. Dalis turi vn. naud. -u: łeb – gyvulio galva; świat – pasaulis.

minkšti

• turi dg. vard.-gal. -ie / -e, dg. klm. -i / -y, vn. klm. -ia / -a: pieniądz – pinigas (su ę tik dg. kl.-įn.: pieniędzy, pieniędzmi); gwóźdź – vinis; šnek. svarbiausias dalykas, punktas; bal – sienojas, tašas (yra ir bal, balu, balów – balius); tułów (-owia) – liemuo; mięsień (mięśnia) – raumuo; pień (pnia) – kamienas; kelmas; mebel (džn. dg. meble) (kl. mebla) – baldai; kartofel (-ofla) – bulvė; modrzew (-ewia) – maumedis; cień (cienia) – šešėlis; rdzeń (rdzenia) – šerdis; prk. esmė; tech. strypas; lingv. šaknis; biol. nugarkaulio smegenys; korzeń (korzenia) – šaknis; węgiel (-iegla) – anglis; klucz – raktas; pędzel (pędzla) – teptukas, šepetukas; tydzień* (tygodnia) – savaitė (visi linksniai išskyrus vn. vard.-gal. yra su tygo-); wiersz (wiersza) – eilutė; eilėraštis; nóż (noża) – peilis; miesiąc (-siąca; dg. klm. miesęcy) – mėnuo; dg.: spodnie – kelnės. Sutrumpėjęs dg. įn.: liść – lapas, liśćmi. Dg. vard. -i / -y: dzień – diena (dg. vard. dni /-ie); śmieć – šiukšlės, atmatos (prasmei žmogus šiukšlė dg. vard. yra -ie). Dalis turi dg. klm. -ów: kić, korab – laivas; valtis; koc – apklotas; užtiesalas; słój – stiklainis; rievė (medžio); skraj – kraštas; maj – gegužė; styczeń (-ycznia) – sausis; grudzień (grudnia) – gruodis; lipiec (-ipca) – liepa; widelec (-elca) – ž\]šakutė; koniec (końca) – galas; kraštas; kolec (kolca) – dyglys, spyglys; kampas; dzieje – istorija; įvykiai; lejce – pavadis; vadžios; palec (-alca) – pirštas; skrótowiec (-owca) – santrumpa; dworzec (-orzca) – stotis.
• turintieji dg. vard.-gal. -ie / -e, vn. klm. -iu / -u: szczaw (-awiu) – rūgštynė(s); pokój (pokoju) – taika; ramybė; kambarys; tytoń – tabakas; dziegieć (dziegciu) – degutas; margiel – mergelis (geol.); lokal – patalpa, butas; hotel – viešbutis; kavinė; bagaż – bagažas; plac – aikštė. Dalis turi dg. klm. -ów: nów (nowiu) – jaunatis (mėnulio); owoc (owocu) – vaisius; bal – balius, pokylis; rodzaj (dg. kl. -ajów / rodzai) – giminė; rūšis, veislė; rój – spiečius; gaj – miškelis; kruszec – rūda; taurusis metalas.

• kieti (vn. vard. -a): kobieta – moteris; siła – jėga, pajėgumas; cecha – bruožas, ypatybė; mucha – musė; doba – para; metas; szkoła – mokykla; ćma – naktinis drugys; daugybė, aibė; miotła – šluota; kołdra – antklodė; piłka (dg. kl. piłek) – kamuolys, sviedinys; skóra – oda; panna (dg. kl. panien) – panelė, mergina; igła – adata, spyglys; ściana – siena; siedziba – buveinė, rezidencija; namas, miestas, apylinkė; jodła – kėnis; zasada – taisyklė; principas, pagrindas; chem. bazė; gra (vn. naud.-viet. grze, dg. klm. gier) – žaidimas; vaidyba; pięta (dg. kl. pięt) – kulnas; torba (dg. kl. toreb) – krepšys; łza (dg. kl. łez) – ašara; nora – urvas, ola; nadzieja (kl.-naud.-viet. nadziei; dg. kl. nadziei) – viltis; roślina – augalas; odmiana – pasikeitimas; pakitimas; atmaina, variantas; lingv. kaitymas; wiara – tikėjimas; siostra – sesuo; gwiazda – žvaigždė; krzta – trupučiukas; apteka – vaistinė; komórka (-órek) – ląstelė; kambariukas; šnek. mobilusis telefonas; droga – kelias; matka – motina. Dg.: pakuły – pakulos; sanki (sanek) – rogutės; pavažos; widły (wideł) – šakės. Vn. šauk. -u: ręka – ranka (yra ir vn. šauk. ręce, bet dažnesnis ręku), žodis ręka turi du galimus dg. įn. variantus: rękami / rękoma; mamuśka. Dg. klm. -ów: nuda – nuobodulys; nuobodybė. Su -a po u – vn. naud.-viet., dg. klm. -i, vn. klm. -y / -i, dg. vard.-gal. -y: statua (kl. statui /-y, nd. statui ir t. t.).
• minkšti (vn. vard. -ia / -a, dg. klm. be galūnės): ulica – gatvė; owca – avis; zorza – pašvaistė; Ania; Maja; Ola. Dg.: sanie (sań) – rogės; pomyje – pamazgos; szczypce (-ypiec) – žnyplės, replės; Kielce – Kelcai. Vn. šauk. -o / -io: ziemia – žemė; fala – banga; suknia – suknia; szyja (szyi; dg. kl. szyj) – kaklas; siauruma (ko nors); świnia – kiaulė; muszla – kriauklė, kiaukutas; chwila [ˈxfila] – akimirka; momentas; plaża – paplūdimys; ekonomia (-mii) – ekonomika; historia (-orii; dg. kl. historii / -oryj); okazja (okazji; dg. kl. okazji / -azyj) – proga; stacja – stotis; kolacja – vakarienė; żmija (żmii; dg. kl. żmij) – gyvatė. Vn. vard.-šauk. (taip pat ir naud., viet.) -i, dg. klm. be galūnės: sprzedawczyni (dg. kl. sprzedawczyń) – pardavėja (vyr. g. sprzedawca); wykonawczyni – vykdytoja; atlikėja; bogini – deivė; dievaitė; šitokio tipo žodis pani – ponia, dar turi vn. gal. -ą (vietoje -ę). Dg. klm. -i / -y, vn. šauk. -u / -iu: wnusia – anūkėlė, vaikaitė. Dg. klm. -i / -y, vn. šauk. -o / -io: bazia – žirginys, kačiukas; zbroja – šarvai; lilia – lelija; sadza – suodžiai. Dg.: spodnie – kelnės; ferie – atostogos; grabie – grėblys; nosze – neštuvai.
• priebalsiniai kamienai (visi minkšti): kąpiel – maudymasis, -ynės; maudykla; dg. kurortas; kolej (kolei) – geležinkelis; oś – ašis; broń – ginklas; laivas; gałąź (gałęzi) – šaka (t. p. veiklos šaka, sritis); głąb (głębi) – giluma, gelmė (yra ir głąb, głąba – kotas; burbuolė); płeć (płci) – lytis; sól (soli; šauk. sól / soli) – druska; łódź (łodzi) – valtis; sień – priemenė, priebutis; biel – baltuma, balta spalva; baltiniai; chem. baltalai (prasme brazdas yra vyr. giminės); konew – bidonas; wieś – kaimas, sodžius; noc – naktis; Gołdap – Geldapė. Trumpėjantis dg. įn.: dłoń – delnas, dłońmi. Vn. šauk. baigiasi priebalsiu: córuś – dukrytė; skroń (dg. įn. skroniami / skrońmi) – smilkinys.
• priebalsiniai kamienai, dg. vard. -i / -y: rzecz – daiktas; objektas; reikalas; dalykas; twarz – veidas; sieć (sieci) – tinklas; garść (dg. vard.-gal. -ści / -ście) – sauja; chęć – noras; ketinimas; myśl – mintis; pieśń (viet. -i, šauk. -io) – daina; giesmė; część – dalis; skyrius, dalinys; detalė; cześć* (czci) – pagarba (dg. nėra; kituose nei vard.-gal. linksniuose iškrenta ś); brew (brwi) – antakis; žodžiai su priesaga -ość: odległość – nuotolis, atstumas; czynność – veikimas, darbas, (dg.) veikla; kolejność – nuoseklumas, eiliškumas; dg.: wnętrzności – viduriai, žarnos; drzwi – durys. Šio tipo (dg. vard. -i / -y) trumpėjantis dg. įn.: kość – kaulas, kośćmi. Vn. šauk. baigiasi priebalsiu: świątobliwość – (titulinis) šventenybė; treść – turinys; esmė.

• vn. vard. -e: danie – patiekalas, valgis; davimas; wesele – vestuvės; znaczenie (dg. kl. znaczeń) – reikšmė; naczynie (dg. kl. naczyń) – indas; zdjęcie (viet. -iu, šauk. -ie; dg. kl. zdjęć) – nuėmimas; nuotrauka; słońce (dg. kl. słońc) – saulė; serce – širdis; morze – jūra; przysłowie – priežodis; pole – dirva; laukas; ziele* (dg. zioła) – žolė, žolynas; nasienie* (dg. nasiona) – sėkla; sperma. Dalis turi dg. klm. -i: narzędzie – instrumentas; įrankis; wole – gurklys (paukščio); trzewia – viduriai, žarnos. Dg. klm. -ów: ślepie – veizai, spangės (gyvulių akys).
• vn. vard. -o, vn. viet. -e*: udo – šlaunis; działo – patranka; pabūklas; zero – nulis; niebo – dangus, dausa; nebiosa dg. – padangė, dausos; palaima; słowo – žodis; koło (vn. viet. kole, dg. klm. kół) – apskritimas, ratas; dno (vn. viet. dnie, dg. klm. den) – dugnas, światło (vn. viet. świetle, dg. klm. świateł) – šviesa; źródło – šaltinis (ir prk.); czoło – kakta; gardło – gerklė; tło – fonas; aplinkybės; cło – muitas; paliwo – kuras, degalai; żebro – šonkaulis; okno – langas; szkło (dg. kl. szkieł) – stiklas; gniazdo – lizdas; prk. židinys; pismo – raštas; rašysena; periodinis leidinys; ciało – kūnas; państwo – ponas ir ponia / ponai (dg. nėra); valstybė (dg. kl. państw). Dg.: usta – burna; lūpos; wrota – vartai; gusła – burtai, užkeikimas; prietarai; drwa knyg. – malkos. Priebalsių k, g, ch / h kamiengalio daiktavardžiai turi vn. viet. -u: wojsko – kariuomenė; jabłko – obuolys; jajko – kiaušinis; echo – aidas; jasełka dg. – prakartėlė. Dalies dg. klm. -ów: cudo – kas nors nepaprastai gražus. (vn. viet. -u:) biedaczysko – varguolis (tik apie vyrą). Žodžiai ucho* – ausis, oko* – akis, daugiskaitoje gali būti asmenuojami ir įprastai (dg. vard.-klm.: ucha, uch; oka, ok; ir t. t.), ir keičiant priebalsį bei su keliomis senoviškomis galūnėmis: uszy, klm. uszu (uszów), toliau įprastai su sz; oczy, klm. oczu / ócz, įn. oczami / oczyma. Savotišką dg., dalies savotiškų galūnių ir neliekančio vienaskaitos k, turi dziecko* – vaikas: vard.-(gal.)-klm.-naud.: dzieci, dzieci, dziećmi.
• vn. vard. o, vn. viet. -u: zło (dg. kl. zeł) – blogybė, blogis; dobro (dg. kl. dóbr) – gėris; jajo – kiaušinis; molo – molas; płuco – plautis. Dalies dg. klm. -ów: studio – studija; pysio – snukutis, veidelis; ranczo – ranča.
• -ien- /-ion-: imię – vardas; siemię – sėkla, sėmuo; brzemię – našta; ramię – petys; ranka; -iec- /-ięt- /-iąt: cielę – veršis, źrebię – kumeliukas; zwierzę – gyvulys; gyvūnas; žvėris; kurczę – viščiukas; dg.: bliźnięta – dvyniai. Yra vienas vyriško asmens reikšmės šitokios formos (bet pagal giminę galininkas toks kaip kilmininkas) daiktavardis książę – kunigaikštis; kituose nei vard. vienaskaitos linksniuose šis žodis yra be -żie- dalies ir su šaknies -ę-: kl.-gal. księcia (galimai iš księ-żie-cia), naud.-viet.-šauk. księciu, įn. księciem; daugiskaitoje forma nesutrumpėjusi, visuose linksniuose su šaknies -ą-: książęta, książąt ir t. t.
• paimti iš lotynų kalbos žodžiai vienaskaitoje nelinksniuojami, naudojama ta pati forma: technikum – technikumas; regale (dg. vard. regalia); daugiskaitiniai: realia; miscellanea. Daugiskaitoje linksniuojami kaip -o, -e bevardės giminės daiktavardžiai, tik klm. -ów (dg. vard.-gal. -a ir t. t.), pvz., technika – technikumai (šiai formai taip pat yra ir kitos reikšmės žodis: technika mot. g. vn.).

Yra vyriškus asmenis reiškiančių daiktavardžių, kurie vienaskaitoje turi moteriškos giminės linksnius, o daugiskaitoje – vyriškos. Vos keli mišraus linksniavimo daiktavardžiai dalyje vienaskaitos linksnių yra būdvardiniai, dalyje – moteriškos giminės, daugiskaitoje – vyriškos.

Kieti

• Visi linksniai mot., išskyrus dg. vard. -i* / -y*, klm. -ów: sługa (dg. słudzy, sługów) – tarnas (kai žodis reiškia moterišką lytį dg. vard.-klm. turbūt yra sługi, sług); kolega (dg. koledzy, kolegów) – kolega (mot. g. koleżanka); sprzedawca – pardavėjas (mot. g. sprzedawczyni); atleta – atletas; kameduła – vienuolis, atsiskyrėlis; kierowca (viet. -y) – vairuotojas; wychowawca – auklėtojas, pedagogas; klecha (dg. klm. -chów / -ch) – niek. apie kunigą; psichiatra (psichiatrzy, -atrów) – psichiatras; pianista (dg. pianiści, pianistów) – pianistas; specjalista (dg. specjaliści, -istów) – specialistas; artysta (dg. artyści, artystów) – artistas; menininkas. Turbūt gali pasitaikyti naudojamų ne vyriško asmens galūne dg. vard. -y (klm. -ów), toks gal yra satelita – pakalikas. Dg. klm. be galūnės: mężczyzna (mężczyźni, mężczyzn) – vyras.
• Turintieji dg. vard. -owie (klm. tada -ów): drużba – pabrolys (sen. draugas); monarcha – monarchas; mułła – mula (musulmonų dvasininkas); Inka – inkas. Turintys vn. vard. -o: tato – tėtis (juok. ar pasenęs; normali forma yra tata, jos vn. viet. yra tato); Jagiełło (vn. naud.-viet. Jagielle) – Jogaila; Kościuszko.

Minkšti

• Turi vn. šauk. -io / -o, dg. vard. -ie / -e. Turintieji dg. klm. -i: cieśla – dailidė, stalius; stogdengys. Turintieji dg. klm. -ów: kaznodzieja – pamokslininkas; po c dg. vard. yra -y: łowca – medžiotojas. Vienas turbūt kaip negyvybinis: dg. klm. -i, vn. šauk. -o: eminencja.
• Turintieji dg. vard. -owie (klm. tada -ów): baca – aviganis, vyriausias piemuo (Karpatuose). Su -ua, vn. kl. -y, naud.-viet. -i (kaip ir, pvz., statua): Jeszua. Turintis vn. šauk. -u: dziadzia. Turintys vn. vard. -o: Trapszo (pavardė).
• Priebalsinio kamieno. Dg. vard. -ie / -e, klm. -ów: mość – (ist. titulinis žodis) didenybė, malonybė (sutrumpinta iš miłość). Dg. vard. -owie, klm. -ów: waszeć.

Keli daiktavardžiai dalyje vienaskaitos linksnių, klm.-gal., naud., įn., yra būdvardiniai, likusiuose, vard., viet.-šauk. – moteriškos giminės (šauk. -o); dg. vard. -owie (klm. -ów): sędzia – teisėjas; hrabia – grafas.

Vyriškos giminės prasme naudojami mot. g. daiktavardžiai gali turėti ir visus linksnius mot. g. formos, pvz., mot. g. daiktavardis glina – molis, šnekamojoje kalboje turi reikšmę ir policininkas, mentas, faras, dg. vard. gliny, kl. glin.

Yra daiktavardžių, kilusių iš sudaiktavardėjusio būdvardžio. Jie linksniuojamų taip pat kaip būdvardis, iš daiktavardinių linksnių gali būti vyr. g. dg. vard. -owie, mot. g. vn. šauk. -o. Pasitaiko bevard. g. vietovardžių su bevard įn.-viet -em.

Asmeniniai. Visi linksniai būdvardiniai: bliski (bliskiego; dg. vard. bliscy) – artimasis; znajomy – pažįstamas; žinomas; biegły – žinovas (< būdv. mitrus, greitas, apsukrus; nusimanantis); uczony – mokslininkas; chory – ligonis; dg. niektórzy – patikimi asmenys; dg. obecni – dalyviai, esantieji, dalyvaujantieji; bliźni (ret.) – dvynys (< toks pats, vienodas); służący psn. – tarnas; rozwiedziony – išsiskyręs; myśliwy – medžiotojas. Turintys dg. vard. -owie: chorąży – vėliavininkas (vedinys iš chorągiew, kl. -iewi – vėliava); podstarości – paseniūnis; podstoli – pastalininkis; rabbi – rabis; leśniczy – girininkas.

Vyr. g. gyvieji ir daiktiniai, dg. vard. -e: chodzony – lenkų liaudies šokis; niemiecki – vokiečių kalba (mokyklinis dalykas); luty – vasaris; niektóre. Bevardės giminės: młode – jauniklis (apie gyvūnus). Vn. įn.-viet. -em: Zakopane – miestas Mažosios Lenkijos vaivadijoje (>27 t. g.); Końskie – miestas Švento kryžiaus vaivadijoje (>20 t. g.); Białe – Lenkijos ežerų ir vietovių pavadinimas (liet. būtų turbūt Baltis /-ys). Moteriškos giminės: położna – akušerė; służąca psn. – tarnaitė. Vn. šauk. -o: majorowa – majoro žmona; królowa – karalienė (ir šachm.).

vns. Vardininkas -y -a -e Kilmininkas -ego -ej -ego Naudininkas -emu   -ej   -emu   Galininkas K-V -ą -e Įnagininkas -ym -ą -ym Vietininkas -ym -ej -ym dgs. Vardininkas -i* / -e Kilmininkas -ych Naudininkas -ym Galininkas K-V Įnagininkas -ymi Vietininkas -ych

Pavyzdžiai, kieto (ir kieto istoriškai minkštojo) priebalsio kamiengalio: ładny, -a, -e – gražus; prawdziwy, -a, -e – tikras, realus; dobry, -a, -e – geras; tłusty, -a, -e – riebus, storas; świeży, -a, -e – šviežias; nagły, -a, -e – staigus, netikėtas; skubotas, greitas; bosy, -a, -e – basas; długi, -a, -ie – ilgas; lekki, -a, -ie – lengvas; minkšto priebalsio kamiengalio: tani, -ia, -ie – pigus; głupi, -ia, -ie – kvailas; žioplas, naivus. Nedidelis skaičius būdvardžių turi ir trumpą, priebalsiu besibaigiančią vyriškos giminės vienaskaitos vardininko formą (visi kiti linksniai tokie pat kaip ir balsiu besibaigiančios vardininko formos linksniai), pvz., zdrowy – sveikas; zdrów; gotowy – paruoštas; pasiruošęs; baigtas; gotów; pełny – pilnas; neribotas; pełen; pewny – tikras, neabejotinas; patikimas; pewien (turi ir atskirą nuo ilgosios formos prasmę: tam tikras). Trumposios formos vartojamos, kai būdvardis yra tarinio dalis, pvz.: jestem pewien – esu tikras / neabejoju; bądź (bywaj) zdrów – lik sveikas.