Lee Teng-hui

Lee Teng-hui kin. 李登輝, pinyin: Lǐ Dēnghuī
Kinijos Respublikos prezidentas

Gimė	1923 m. sausio 15 d. Sandži, Sinbėjus, Taivanas
Mirė	2020 m. liepos 30 d. (97 metai) Taipėjus, Taivanas
Sutuoktinis (-ė)	Tseng Wen-hui
Kinijos Respublikos prezidentas
Ėjo pareigas	1988 m. sausio 13 d. – 2000 m. gegužės 20 d.
Ankstesnis	Čiang Čingkuo
Vėlesnis	Čen Šuibianas

Veikla	Kinijos Respublikos politikas
Partija	Gomindanas (1971–2001), Taivano solidarumo sąjunga (2001–2020)

Išsilavinimas	žemės ūkio ekonomikos daktaras
Alma mater	Kornelio universitetas

Vikiteka	Lee Teng-hui

Ly Tenghujis (kin. 李登輝, pinyin: Lǐ Dēnghuī, 1923 m. sausio 15 d. – 2020 m. liepos 30 d.) – Taivano politikas, šalies prezidentas (1988–2000 m.), Taivano provincijos gubernatorius (1981–1984 m.), Taipėjaus meras (1978–1981 m.), aktyvus Taivano demokratizacijos, o vėlyvajame laikotarpyje ir nepriklausomybės nuo Kinijos šalininkas.

Biografija

Ly gimė 1923 m. sausio 15 d. Taivano šiaurės vakaruose, tuo metu kai sala buvo valdoma Japonijos imperijos. Pabaigęs mokyklą 1943 m. išvyko studijuoti į Kioto universitetą, tačiau intensyvėjant Antrajam pasauliniam karui buvo pašauktas į armiją ir studijos nutrūko. Po karo grįžo į Taivaną, studijavo Taivano nacionaliniame universitete ir 1949 m. gavo žemės ūkio ekonomikos bakalauro laipsnį. Tais pačiais metais, laimėjęs stipendiją magistro studijoms JAV, išvyko į Ajovos universitetą. Sėkmingai jį baigęs ir grįžęs į Taivaną pradėjo dėstyti Taivano nacionaliniame universitete, kaip ekonomistas įsitraukė į įvairių valstybinių agentūrų veiklą. 1965 m. dar kartą išvyko į JAV, studijavo žemės ūkio ekonomikos doktorantūroje Kornelio universitete ir 1968 m. apsigynė plataus pripažinimo sulaukusią ir vėliau atskirai išleistą disertaciją apie Taivano ekonominį vystymąsi. Grįžęs į tėvynę, vis aktyviau įsitraukė į politinę veiklą su, kaip pats teigė, siekiu spręsti Taivano ekonomines problemas.^[1]

1971 m. Ly įstojo į valdančiąją Gomindano partiją ir pradėjo kilti karjeros laiptais: 1972 m. gavo specialiojo ministro poziciją, kuriai buvo pavesta spręsti žemės ūkio, naftos pramonės ir profesinio mokymo problemas; 1976 m. buvo priimtas į Gomindano centrinį komitetą; 1978 m. paskirtas Taipėjaus meru; 1979 m. tapo Gomindano centrinio nuolatinio komiteto nariu; 1981 m. paskirtas Taivano provincijos vadovu, o 1984 m. tapo šalies viceprezidentu. Kadangi Ly buvo įgavęs vis didesnį aukščiausio valdančio sluoksnio pasitikėjimą, 1988 m. mirus tuometiniam prezidentui Čiang Čingkuo Ly buvo paskirta perimti prezidento poziciją.^[2]

Ly greitai pasinaudojo naująja pozicija dviejų tikslų įgyvendinimui: vietinių Taivano gyventojų pozicijų sustiprinimo ir šalies demokratizavimo. Pirmąjį tikslą lėmė tai, kad politinėje valdžioje ilgą laiką dominavo po 1949 m. iš Kinijos žemyninės dalies atsikėlę gyventojai, o Ly, pats gimęs Taivane, buvo tuo nepatenkintas. Tai jis sprendė į valdančiąsias pozicijas priimdamas daugiau vietinių taivaniečių. Įgyvendindamas antrąjį tikslą Ly inicijavo diskusiją su iki tol stipriai ribojamomis opozicinėmis politinėmis jėgomis bei paleisdamas dalį politinių kalinių. Tai suskaldė Gomindaną į dvi susipriešinusias frakcijas: palaikančius Ly ir jam besipriešinančius. Pirmoji galiausiai išlaikė dominavimą, o tai leido Ly inicijuoti naujas reformas: parlamento reformavimą ir demokratizavimą, vedusį prie 1991 m. įvykusių pirmųjų visuotinių rinkimų; žmonių teises ir laisves varžiusios karinės padėties atšaukimą 1992 m.; provincijos vadovų visuotinius rinkimus 1992 m.; visuotinius prezidento rinkimus, kurių pirmieji įvyko 1996 m.; įvairius kitus Konstitucijos, įstatymų bei baudžiamojo kodekso pakeitimus, suteikusius gyventojams daugiau politinių ir pilietinių teisių. Dėl šių pokyčių inicijavimo, Ly dažnai vadinamas „Taivano demokratijos tėvu“ arba „Ponu Demokratija“.^[3]^[4]

Nors anksčiau Ly palaikė „vienos Kinijos“ idėją, 1999 m. padarė pareiškimą, kad Kinijos ir Taivano ryšiai yra kaip „valstybės su valstybe“, t. y. dviejų nepriklausomų darinių. Tai sulaukė didelio Kinijos bei konservatyvių Taivano organizacijų nepasitenkinimo, tačiau laikui bėgant tapo visuotinai priimtina pozicija tarp Taivano gyventojų. Pasibaigus kadencijai, Ly pasitraukė iš Gomindano ir prisidėjo prie progresyvios taivanietišką tapatybę propaguojančios Taivano solidarumo sąjungos kūrimo.^[5]

Mirė 2020 m. liepos 30 d. Taivano veteranų ligoninėje nuo daugybinio organų nepakankamumo.^[6]

Galerija

Jaunystėje
Ly Tenghujis (dešinėje) su broliu Ly Tengčinu.
Su Taivano prezidente Cai Ingven 2016 m.
Laidotuvės

Šaltiniai

↑ Brown, K. (2015). Berkshire Dictionary of Chinese Biography Volume 4. Berkshire Publishing Group, p. 240–241
↑ Copper, J. F. (2014). Historical Dictionary of Taiwan (Republic of China). Rowman & Littlefield Publishers, p. 174
↑ Lee Teng-hui: Taiwan’s 'father of democracy' dies, BBC, 2020–07–31
↑ Brown, K. (2015). Berkshire Dictionary of Chinese Biography Volume 4. Berkshire Publishing Group, p. 244–245
↑ Brown, K. (2015). Berkshire Dictionary of Chinese Biography Volume 4. Berkshire Publishing Group, p. 246
↑ Lee Teng-hui, Taiwan’s 'father of democracy', dies aged 97, The Guardian, 2020–07–30

[1] Brown, K. (2015). Berkshire Dictionary of Chinese Biography Volume 4. Berkshire Publishing Group, p. 240–241

[2] Copper, J. F. (2014). Historical Dictionary of Taiwan (Republic of China). Rowman & Littlefield Publishers, p. 174

[3] Lee Teng-hui: Taiwan’s 'father of democracy' dies, BBC, 2020–07–31

[4] Brown, K. (2015). Berkshire Dictionary of Chinese Biography Volume 4. Berkshire Publishing Group, p. 244–245

[5] Brown, K. (2015). Berkshire Dictionary of Chinese Biography Volume 4. Berkshire Publishing Group, p. 246

[6] Lee Teng-hui, Taiwan’s 'father of democracy', dies aged 97, The Guardian, 2020–07–30

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]