Laima Vaitkunskienė

Laima Vaitkunskienė-Nakaitė (g. 1934 m. rugsėjo 13 d. Rokiškyje) – Lietuvos archeologė.

1956 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1967 m. apgynė disertaciją „Sidabras Lietuvos archeologinėje medžiagoje“, istorijos mokslų kandidatė. 1993 m. apgynė habilitacinį darbą „Vakarų žemaičiai geležies amžiuje: kultūra ir etnosocialinė istorija“, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

1956 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus, nuo 1957 m. – Istorijos instituto mokslinė bendradarbė.^[1]

Lietuvos archeologijos draugijos narė.

Mokslinių ekspedicijų, tyrinėjusių I–XII a. geležies amžiaus žemaičių, skalvių, kuršių genčių kapinynus, senųjų baltų gyvenvietę Juodonių piliakalnio (Rokiškio rajonas) papėdėje, vadovė. Archeologinių tyrimų interesai: žemaičių etnogenezė ir etninė istorija, I m. e. tūkstantmečio Lietuvos gyventojų menas ir pasaulėžiūra.

Tyrinėti laidojimo paminklai: Bandužių kapinynas, Didkiemio kapinynas, Jurgaičių kapinynas, Kaštaunalių kapinynas, Pagrybio kapinynas, Vilkų Kampo kapinynas, Žąsino kapinynas, Žvilių kapinynas.

Publikavo apie 210 straipsnių.

Monografijos:

• Sidabras senovės Lietuvoje. Mokslas, 1981 m.
• Žalvariniai senolių laiškai. Vyturys, 1991 m.
• Pagrybio kapinynas. Iš: Lietuvos archeologija, T. 13, Diemedis, 1995 m.
• Žvilių kapinynas. Iš: Lietuvos archeologija, T. 17, Vilnius, 1999 m.

Su kitais autoriais:

• Lietuvos materialinė kultūra IX–XIII a., bendraautorė, 1978 m.
• Lietuvos TSR archeologijos atlasas, bendraautorė, 1978 m.
• Meno verslai, bendraautorė, 1987 m.