Lavočkin LaGG-3

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

LaGG-3
Tipas	naikintuvas
Gamintojas	GAZ
Kūrėjas	Vladimiras Gorbunovas
Pirmas skrydis	1940 m. kovo 30 d.
Pradėtas naudoti	1941 m.
Baigtas naudoti	1944 m.
Būsena	nenaudojamas
Pagaminta vnt.	6528

Lavočkin-Gorbunov-Gudkov LaGG-3 (rus. Лавочкин-Горбунов-Гудков ЛаГГ-3) – TSRS naikintuvas II pasauliniame kare. Šis modelis yra patobulintas LaGG-1, pastarasis iki pat 1941 m. buvo moderniausias TSRS oro pajėgų naikintuvas.

Šio lėktuvo prototipas I-301 buvo sukurtas 1938 m. Konstrukciškai tai buvo žemasparnis monoplanas, jo gamyboje gausiai naudota mediena. Korpusas ir sparnai gaminti iš beržo bei pušies faneros. Dėl gausaus medienos naudojimo jis buvo sunkus, svėrė 2948 kg (kai I-26, JAK-1 prototipas, pagamintas iš plieno ir faneros, svėrė 2700 kg). Variklis – Klimov 105P, išvystantis 1050 AG (prancūziško variklio Hispano-Suiza 12Y licencinė kopija).^[1] Panaudotas trimentis keičiamo žingsnio sraigtas VISK-61P. Ginkluotę sudarė kulkosvaidis UBS (230 šovinių) ir PTB-23 patranka.

Treigiama, kad LaGG-3 buvo karo išvakarėse sovietų įsigyto prancūziško naikintuvo Dewoitine D.520 modifikuota kopija, papildomai pataisyta atsižvegiant į naikintuvų Caudron C.710 (įsigytas sovietų) ir Caudron C.714 (modernesnė šio orlavio versija; brėžinius 1939 m. pabaigoje perdavė vokiečiai) sprendimus.^[2]

1940 m. kovo 30 d. atliktas pirmas skrydis, pilotavo Aleksejus Nikošinas. Šiame prototipe buvo įmontuoti trys degalų bakai, kuriuose tilpo 340 l degalų, kurių pakako nuskristi 600 km atstumą. Bandymų metu TSRS APLK išleido naujus reikalavimus naikintuvams. Liepta padidinti skrydžio atstumą iki 1000 km. Perdarant prototipą pagal naujus reikalavimus pavyko pasiekti reikalaujamą skrydžio atstumą. Įdiegtas ir radijo puskompasis (navigacijos prietaisas).

1940 m. balandžio 29 d. beveik įveikė valstybinius bandymus, bet nebuvo išbandytas akrobatiniu skraidymu. Valstybei patiko lėktuvas dėl kūrimui panaudotos medžiagos – medienos, galingų ginklų bei neblogo greičio, net iki 605 km/h. Vis dėlto pareikšta ir daug priekaištų: nepatiko didelis tūpimo greitis (140 km/h, kai reikalauta 115 km/h), prastas matomumas iš kabinos (dėl organinio stiklo), stabilumo stoka, vandens ir alyvos perkaitimas kylant, didelės apkrovos, tenkančios važiuoklei pakilimo metu bei radijo ryšio prietaisų nebuvimas.

1941 m. vasario 24 d. SSRS karinės oro pajėgos priėmė lėktuvą į tarnybą. Kūrėjai už lėktuvo sukūrimą apdovanoti Stalino premija.

LaGG-3 buvo gaminamas keliose SSRS gamyklose Gorkyje (Nižnij Novgorodas), Leningrade (Sankt Peterburgas), Taganroge, Tbilisyje, Novosibirske.

Pirmas serijinis orlaivis buvo surinktas 1940 m. Leningrade veikusioje karinėje gamykloje Nr. 23. Paskutinis, 66 serijos, LaGG-3 buvo surinktas 1944 m. liepos mėn. Tbilisyje.

LaGG-3 nebuvo mėgstami pilotų dėl mažo greičio, medinių konstrukcijų puvimo, ilgo parengimo skrydžiui, nestabilaus variklio darbo.

Dėl medinės konstrukcijos lėktuvas greitai gavo pravardę "Skraidantis lakuotas garantuotas karstas" (rus. «Летающий Авиационный Гарантированный Гроб»), nors, kai kurių šaltinių teigimu, ši pravardė pasirodė jau po karo, išleidus A. Lavočkino biografiją.^[4]

Pagerintas karbiuratorius, padidinta variklio galia, patranką pakeitė kitas UBS kulkosvaidis. Greitis 549 km/h

Sumažinta bakų talpa po 40l kiekvienam. Padidinti ratai (650x200 mm). Svoris 3280 kg. Greitis 549 km/h.

Įtaisyti nauji kulkosvaidžiai VJ-23. 1941 m. pabaigoje pradėti gaminti.

Pritaikytas raketų paleidimui (PO-82) bei galimybė mėtyti bombas (R3-40). 1942 m. pradžioje pradėti gaminti.

Pakeista uodegos valdymo sistema.

Padidinta variklio galia iki 1260 AG. Nauji duslintuvai. Pakeisti radijo siųstuvai (veikė 3,7-6,05 MHz dažniu).

Įrengta didelio galingumo patranka Shpilany Š-37. Bet ji buvo nepatikima. Bandyta keisti kita, tačiau galiausiai masiškai nepradėti leisti.

Įdiegti automatiniai užsparniai. Pito vamzdelius perkėlė prie sparno. Padidino radiatorius.

Pradėtas naudoti lengvesnis rėmas, dėl ko svoris sumažėjo iki 2990 kg. Pakeltas greitis iki 591 km/h. Kai kurie lėktuvo mazgai suvienodinti su Jak-1 lėktuvu. Pradėtas montuoti neperšaunamas stiklas (55 mm storio stiklas). Pradėtas gaminti 1943 m.

• 2 × 12,7 mm Berezin BS kulkosvaidžiai
• 1 × 20 mm ŠVAK patranka
• 6 × RS-82 ar RS-132 raketos arba bombos iki 200 kg svorio

• (RU) Авдеев Ю. «Лавочки» для завоевания господства в воздухе. // «Красная Звезда». — 2021. — 7 апреля. — С.9.
• (RU) Арлазоров М. С. Фронт идёт через КБ.-M.:"Знание", 1969 г.
• (RU) Харук А. И. Истребители Второй Мировой. Самая полная энциклопедия. — М.: Яуза, ЭКСМО, 2012. — 368 с. — 1500 экз. — ISBN 978-5-699-58917-3.
• (EN) Kotelnikov, Vladimir. Russian Piston Aero Engines. Marlborough, Wiltshire. The Crowood Press Ltd. 2005. ISBN 1-86126-702-9.
• (RU) Под общ. ред. Д. А. Соболева. История отечественной авиапромышленности. Серийное самолётостроение, 1910-2010 гг.. — М.: РУСАВИА, 2011. — 432 с. с.

1. ↑ Kotelnikov, Vladimir. Russian Piston Aero Engines. Marlborough, Wiltshire. The Crowood Press Ltd. 2005. ISBN 1-86126-702-9.
2. ↑ ЛаГГ-3 с приветом из Парижа, hackmyth, youtube
3. ↑ Под общ. ред. Д. А. Соболева. История отечественной авиапромышленности. Серийное самолётостроение, 1910-2010 гг.. — М.: РУСАВИА, 2011. — 432 с. с.
4. ↑ Арлазоров М. С. Фронт идёт через КБ.-M.:"Знание", 1969 г.