Otto Preminger
| Otto Preminger | |
|---|---|
| |
| O. Premindžeris 1976 m. | |
| Gimė | 1905 m. gruodžio 5 d. Vyžnycia, Austrija-Vengrija |
| Mirė | 1986 m. balandžio 23 d. (80 metų) Niujorkas, JAV |
| Veikla | režisierius, prodiuseris, aktorius |
| Alma mater | Vienos universitetas |
Otas Liudvigas Premindžeris (arba Premingeris, vok. Otto Ludwig Preminger, 1905 m. gruodžio 5 d. Vyžnycia, Austrija-Vengrija – 1986 m. balandžio 23 d. Niujorkas, JAV) – Austrijoje–Vengrijoje gimęs amerikiečių teatro ir kino režisierius, prodiuseris ir aktorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]O. Premindžeris gimė 1905 m. gruodžio 5 d. garsioje Vyžnycios žydų šeimoje. Jo tėvas, sėkmingas teisininkas, kurį laiką dirbo Austrijos–Vengrijos imperijos generaliniu prokuroru. O. Premindžeris, kaip ir jo tėvas, su broliu Ingvaldu (ateityje irgi tapusiu garsiu kino prodiuseriu)[1] mokėsi teisės ir 1928 m. Vienos universitete gavo teisininko diplomą.[2] Tuo metu jis ėmė domėtis teatru, Jozefštato teatre tapo aktoriumi ir režisieriaus Makso Reinhardto padėjėju. 1931 m. pastatė savo pirmąjį filmą „Didžioji meilė“ („Die große Liebe“).
1935 m. spalį, likus trejiems metams iki Austrijos prijungimo prie nacistinės Vokietijos, O. Premindžeris emigravo į JAV. Brodvėjuje pastatęs vieną spektaklį, 1936 m. O. Premindžeris sudarė sutartį su kino kompanija „20th Century Fox“.[3] Kai sutartis su „Fox“ baigėsi, O. Premindžeriui iš kino kompanijų nepavyko gauti naujų pasiūlymų, ir keletą metų jis dirbo Brodvėjuje, kur sėkmingai pastatė dvi pjeses bei debiutavo kaip aktorius. Lygia greta beveik metus Jeilio universitete skaitė aktorystės ir režisūros paskaitas. 1942 m. O. Premindžeris debiutavo kine, filme „Žiurkių gaudytojas“ („The Pied Piper“) atlikęs nacių karininko vaidmenį.[3]
Per savo 50 m. trukusią karjerą O. Premindžeris režisavo daugiau kaip 35 filmus. Dažnai statė nuaro filmus, režisavo tokias žinomas misterijas, kaip „Lora“ („Laura“, 1944) ir „Puolęs angelas“ („Fallen Angel“, 1945). 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose statė populiarių romanų ir sceninių darbų ekranizacijas. Kai kurie iš vėlyvesniųjų filmų peržengė cenzūros ribas, juose kalbama apie temas, kurios tuo metu Holivude laikytos tabu, pavyzdžiui, priklausomybė nuo narkotikų („Žmogus auksine ranka“ – „The Man with the Golden Arm“, 1955), išprievartavimas („Žmogžudystės anatomija“ – „Anatomy of a Murder“, 1959) ir homoseksualumas („Patarimas ir sutikimas“ – „Advise & Consent“, 1962). O. Premindžerio filmas „Žmogžudystės anatomija“, kaip geriausias filmas, buvo nominuotas „Oskarui“. Kaip šio filmo prodiuseris, jis laimėjo nominaciją. Du kartus nominuotas kaip geriausias režisierius – už filmus „Lora“ ir „Kardinolas“. O. Premindžeris 5-ajame Tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje laimėjo „Bronzinio lokio“ apdovanojimą už filmą „Karmen Džons“ („Carmen Jones“, 1954).[4]
P. Premindžeris buvo vedęs tris kartus, turėjo tris vaikus. Gyvenimo pabaigoje sirgo Alzheimerio liga. Sulaukęs 80-ies, 1986 m. savo namuose Manhatane mirė nuo plaučių vėžio. Palaikai buvo kremuoti, urna saugoma Vudlono (Woodlawn) kapinėse Bronkse.[5]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Preminger, Otto (1977). Preminger: an autobiography. Doubleday. p. 24. ISBN 9780385034807.
- ↑ „Otto Preminger | Biography, Movies, Assessment, & Facts | Britannica“. www.britannica.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-12.
- ↑ 3,0 3,1 „Otto Preminger. Biography“. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-27. Nuoroda tikrinta 2023-04-12.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ „Otto Preminger. Awards“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-04-12.
- ↑ Wilson, Scott (2016). Resting Places: The Burial Sites of More Than 14,000 Famous Persons. McFarland. p. 759. ISBN 978-1476625997.