Oristanas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Oristanas it. Comune di Oristano | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Sardinija
|
| Provincija | Oristano provincija |
| Meras | Antonio Ghiani |
| Gyventojų | 32 015 |
| Plotas | 84,63 km² |
| Tankumas | 378 žm./km² |
| Altitudė | 9 m |
| Pašto kodas | 09170 |
| Tel. kodas | 0783 |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Archelajus |
Oristanas (it. Oristano) – miestas Italijoje, Sardinijoje, Oristano provincijos sostinė. Miesto ekonomikos pagrindas žvejyba, žemės ūkis ir iš dalies turizmas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oristaną įkūrė bizantiečiai kaip Aristanis šalia finikiečių gyvenvietės Othoca (dabar Santa Giusta). Jis įgijo svarbą 1070 m., kai vyskupas Torkotorijas padarė miestą vyskupystės centru vietoj greta esančio Taro. Manoma, kad taip jis pasielgė dėl saracėnų atakų. Oristanas taip pat tapo Arborėjos judikato sostine. Buvo numatyti įtvirtinimai, bet jų statyba užtruko iki Marianui II tampant judiku.
Viduramžiais Oristanas siekė valdyti visą salą, tad kariavo su kitais judikatais. Šie planai pasiekė kulminaciją valdant Marianui IV (1347–1375 m.) ir jo dukrai Eleanorai (1375–1404 m.). Arborėjos judikatas buvo paskutinė Sardinijos karalystė užimta Aragono karalystės po Makomero mūšio 1478 m. Po to Oristano istorija neatsiejama nuo Sardinijos istorijos.
Sa Sartiglia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sa Sartiglia yra riterių turnyras rengiamas pastaruosius 500 metų Oristane per Karnavalo sekmadienį ir Mardi Gras. Sekmadienio turnyrą rengia žemdirbių susivienijimas (Gremio), o Mardi Gras atitinkamas dailidžių susivienijimas. Manoma, kad šis renginys kilęs iš Katalonijos tradicijų. Žodis Sartiglia kilo iš Sortija, kuris atsirado iš lotyniško Sorticola, kuris yra Sors, reiškiančio likimą, laimę, žiedą, vedinys.
Žiedas yra užuomina į skardines žvaigždes su skyle centre, kurios kabo ant kaspinų raitelių galvų aukštyje gatvėje šalia katedros ir į kurias kaukėti raiteliai taikosi su kardais jodami dideliu greičiu, kai apie jų atvykimą paskelbia būgnai ir trimitai. Raiteliai joja smėliu pažymėtu keliu per miesto centrą. Pagautų žvaigždžių skaičius yra klestėjimo, kurį gaus rengiantys susivienijimai, simbolis.
Šventės pabaiga vadinama La Pariglia. Tuomet kaukėti raiteliai iki saulėlydžio kitoje senamiesčio vietoje demonstruoja akrobatinius triukus ir jojimo meną.