Ochridas

Ochridas maked. Охрид
Senamiesčio panorama
Ochridas 41°07′00″ š. pl. 20°48′10″ r. ilg. / 41.11667°š. pl. 20.80278°r. ilg. / 41.11667; 20.80278 (Ochridas)
Laiko juosta: (UTC+1)
Valstybė	Šiaurės Makedonija
Rajonas	Pietvakarių Makedonijos regionas
Gyventojų (2002)	42 003
Plotas	384 km²
Tankumas (2002)	109 žm./km²
Pašto kodas	6000
Vikiteka	Ochridas
Kirčiavimas	Òchridas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 99

Ochridas (maked. Охрид) − miestas pietvakarių Makedonijoje, prie Ochrido ežero. Išlikęs I a. antikinis teatras, yra IV–VI a. ankstyvosios krikščioniškosios architektūros statinių (Šv. Erazmo bažnyčia). Miesto architektūrinį pagrindą sudaro IX–XIV a. bizantiški statiniai – stovi seniausias slavų vienuolynas (Šv. Pantaleono) – ir naujesni statiniai. Stūkso X a. Bulgarijos caro Samuelio tvirtovė. Viduramžiais miestas vadintas slavų Jeruzale. Tapo raštijos centru, mieste sukurtas kirilikos raidynas. 1979 m. Ochrido regionas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.^[1]

Būta bronzos amžiaus gyvenviečių. Antikos laikais vietovėje buvo graikų kolonijos miestas Lichnidas. II a. pr. m. e. per miestą ėjo Via Egnatia kelias, jungęs Romos kolonijas nuo Adrijos jūros iki Bosforo sąsiaurio. 526 m. sugriautas žemės drebėjimo. Vėliau atstatytas romėnų. Per XI–XII a. slavų ir avarų antpuolius nuniokotas, 867 m. užimtas bulgarų, 990 m. įkurta sostinė, X a. pastatyta caro Samuelio tvirtovė. Nuo 1018 m. priklausė Bizantijos imperijai. 1083 m. užimtas normanų. XIII–XIV a. priklausė Salonikų kunigaikštystei, Epyro karalystei, antrajai Bulgarijos karalystei, Bizantijos imperijai, nuo 1334 m. – Serbijai, nuo 1389 m. – Osmanams. Po 1912–13 m. Balkanų karų atiteko Serbijai. 1945 m. priklausė Jugoslavijos Makedonijos Respublikai, 1991 m. nepriklausomai joje susikūrusioje valstybėje.^[2]

• 
  Miesto aikštė
• 
  Šv. Jono Pranašo cerkvė Ochride
• 
  Samuelio tvirtovė
• 
  Šv. Pantaleono vienuolynas
• 
  Senovės romėnų miesto liekanos
• 
  Romėnų teatras

• FK Ohrid (futbolas)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Šiaurės Makedonijoje Materialusis Ohrido regiono gamtinis ir kultūrinis paveldas (1979, kartu su Albanija) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių) Nematerialusis Keturiasdešimties Sebastės kankinių šventė Štipe (2013) · Kopačkata, visuomeninis šokis iš Dramčės kaimelio, Pijanece (2014) · Hidirelezas, pavasario šventė (2017, kartu su Turkija) · Kovo 1-osios kultūrinės praktikos (2017, kartu su Bulgarija, Moldova ir Rumunija)