Jurgis Kazimieras Ancuta
| Jurgis Kazimieras Ancuta | |
|---|---|
| |
| Ancutos herbas | |
| Gimė | ~ 1650 m. 1737 m. gegužės 16 d. |
| Mirė | 1737 m. gegužės 16 d. Vilnius |
Jurgis Kazimieras Ancuta (apie 1650 m. – 1737 m. gegužės 16 d. Vilnius ?) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamokslininkas, Vilniaus vyskupo sufraganas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brolis (ar pusbrolis) Motiejus Juozapas Ancuta. Mokėsi Vilniaus akademijoje ir Popiežiškajame Sapienza universitete Romoje. 1708 m. (tikėtinai kanonų) teisės daktaras.
1723–1737 m. Vilniaus vyskupo sufraganas. Jo vardu išleistos jėzuito S. Sokulskio knygos „Katalikų tikėjimo teisės pilnatvė Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (lot. Jus plenum religionis catholicae in Regno Poloniae et Magno Ducatu Lithuaniae, 1719 m., lenkų kalba 1767 m.), „Studiodromus orthodoxus“ (1721 m.) turėjo įtakos kitatikių teisių varžymams.[1]
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Motiejus Juozapas Ancuta |
 1723–1737 |
Po to: Antanas Juozapas Žolkovskis |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Juozas Tumelis. Jurgis Kazimieras Ancuta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 478 psl.