Juozas Žlabys-Žengė

Juozas Žlabys-Žengė (1899 m. gegužės 2 d. Gimbūčiuose, Skaisgirio valsčius, Šiaulių apskritis – 1992 m. lapkričio 9 d. Kaune, palaidotas Žagarėje) – Lietuvos poetas, prozininkas, publicistas, žurnalistas.

Su tėvais atsikėlė į Žagarę. Mokėsi Žagarės progimnazijoje.^[1] 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenės raitelių pulką Kaune. Įgijo raštininko specialybę, dirbo karininkų bibliotekoje, atstovavo kariams spaudoje.

1921 m. leitenanto laipsniu baigė Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokyklą, paskirtas į 3-ąjį kavalerijos pulką. Baigęs Aukštuosius karininkų kursus, 1927 m. paskirtas vyresniuoju pulko leitenantu. 1926 m. gruodžio 17 d. dalyvavo nuverčiant prezidentą Kazį Grinių.

1929 m. I husarų pulko kapitonas. 1931 m. patvirtintas pulko žemesniųjų karininkų garbės teismo nariu. Už dalyvavimą „Voldemarininkų puče“ atleistas iš pulko komendanto pareigų turėjo palikti Kauną, tačiau nepakluso ir pasiliko mieste. Nesulaukęs jokių sankcijų, darbavosi „Lietuvos aido“ redakcijoje. 1934 m. pasitraukė iš kariuomenės. Nuo 1935 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo ekonomiką.^[2] 1934 m. priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą.

Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjunga, Lietuvių nacionalistų partijai surengus pučą prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę, įtrauktas į dienraščio „Į laisvę“ redakciją, pranešinėjo partijai, kas dedasi redakcijoje.^[3] (Nuo 1943 m. „Ateitis“). 1945 m. sausio 1 d. įsidarbino Karo muziejaus paminklų apsaugos archyvų skyriaus vedėju. Gegužės mėn. iš pareigų atleistas, suimtas ir ištremtas į Vorkutos lagerį.

1958 m. grįžo į Kauną. Dirbo neoficialiai, kartais rašė mokslinius straipsnius. Kūrė eiles, bendradarbiavo Mažosios lietuvių tarybinės enciklopedijos redakcijoje, rašė atsiminimus apie „keturvėjininkų“ literatūrinį sąjūdį.

Dar Žagarėje sukurtus eilėraščius pasirašė Žengės slapyvardžiu ir nusiuntė savaitraščiui „Lietuva“. Faustas Kirša juos išspausdino ir paprašė naujų eilėraščių almanachui „Šaka“. Susipažino su „keturvėjininkais“, pamėgo bohemos gyvenimą. Rašė korespondencijas bei literatūrinius tekstus: poeziją, feljetonus, recenzijas ir kt. Jo kūrinius spausdino „Karys“, „Mūsų žinynas“, „Kardas“, „Sekmoji diena“, „Krivulė“, „Naujas žodis“. Dalyvavo literatūriniame ir visuomeniniame gyvenime: padėjo organizuoti lietuviškus vakarus bei biblioteką, grojo dūdų orkestre.

Išleido „nervuotą poemą“ „Anykščių šilelis“ (1930 m.), apsakymų rinkinį „Gyvenimo novelės“ (1940 m.). Kaip publicistas bendradarbiavo „Lietuvos aide“, „Literatūros naujienose“, „Jaunojoje Lietuvoje“ ir kt. Prasidėjus Atgimimui, paskelbė eilėraščių, straipsnių, atsiminimų.^[4][5]

• Anykščių šilelis, poema, 1930 m.
• Gyvenimo novelės, apsakymų rinkinys, 1940 m.
• Pavasarių gramatikos, poezijos rinkinys, 1992 m.^[6]

• Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinas,
• Lietuvos nepriklausomybės medalis.^[7]