Juozas Lazauskas (1892)
Juozas Lazauskas (slapyvardžiai: Aras Besparnis, Homo Religiosus, J. Mantvila, 1892 m. vasario 14 d. Daukšiai, Padovinio valsčius – 1970 m. gegužės 28 d. Kaunas) – Lietuvos pedagogas, vadovėlių autorius, publicistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1942 m. – Lietuvos universitetą.
1911–1922 m. mokytojavo Vilkaviškio pradžios mokyklose, 1922–1923 m. Telšių, 1924–1926 m. Kėdainių mokytojų seminarijoje, 1923–1924 m. Dotnuvos žemės ūkio technikume, 1926–1946 m. Kauno pradinėje, 1950–1952 m. Kauno vidurinėje mokykloje.
Dalyvavo Lietuvos mokytojų profsąjungos, valstiečių liaudininkų, Lietuvių kalbos draugijos veikloje. Iki 1940 m. knygų leidybos bendrovės „Spaudos fondas“ redaktorius, 1946–1949 m. pedagogikos literatūros leidyklos ir Enciklopedijų, žodynų ir mokslinės literatūros leidyklos redaktorius. Bendradarbiavo žurnaluose „Mokykla ir gyvenimas“, 1933–1934 m. jo redaktorius, „Varpas“, „Lietuvos žinios“, „Jaunimas“, „Kultūra“, „Gimtoji kalba“. Parašė vadovėlių rengimo metodikos darbų.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dėl elementoriaus metodikos, 1925 m.
- Iš ko reiktų vertinti elementorių ir kaip elementoriumi naudotis, 1930 m.
- Apie gyvų žodžių rašymo skaitymo metodą, 1931 m.
- Pelėda, norim skaitom, norim rašom, elementorius vaikų darželiams, su dail. J. J. Burba, 1933 m.
- Mano knygelės, elementorius nelietuvių mokykloms, su J. Ambraška, 1938 m., 2 leid. 1940 m.
- Lietuvių kalbos gramatika, 1938 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Juozas Lazauskas (1892). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 637 psl.