Juozas Audėnas

Juozas Audėnas (iki 1939 m. Audickas 1898 m. rugsėjo 25 d. Rumpiškėnai, Panevėžio apskr. – 1982 m. spalio 10 d. Niujorkas) – Lietuvos pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, ekonomistas.

1919 m. Lietuvos partizanas. 1920–1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vėliau – Kauno pašte.^[1] 1931 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą; 1926–1928 m. universiteto „Varpininkų“, 1926–1929 m. Studentų savišalpos draugijos, 1927 m. – studentų atstovybės pirmininkas.

1930–1936 m. Kauno mokesčių inspekcijos inspektorius, 1936–1939 m. miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas. 1939–1940 m. žemės ūkio ministras. Per 1940 m. birželio 14-15 d. vyriausybės posėdį siūlė priimti TSRS ultimatumą. 1940–1944 m. bendrovės „Lietūkis“ finansų administratorius, dėstė Profesinių sąjungų institute. Nuo 1942 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos CK narys, nuo 1951 m. jo pirmininkas.

1943 m. kovo-lapkričio mėn. Vyriausiojo lietuvių komiteto, 1943–1944 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narys, buvo gestapo paieškomas. 1946–1948 m. gyveno Hanau lietuvių stovykloje Vokietijoje, Lietuvių tremtinių bendruomenės centro valdybos vicepirmininkas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Nuo 1951 m. Lietuvos laisvės komiteto narys, 1952–1956 m. komiteto žurnalo „Lietuva“ redakcinės kolegijos pirmininkas. Nuo 1954 m. Pavergtųjų Europos tautų seimo Lietuvos delegacijos narys. Nuo 1958 m. Bendro Amerikos lietuvių šalpos fondo direktorius ir 1960–1964 m. vicepirmininkas. 1961–1964 m. ir nuo 1967 m. VLIK vicepirmininkas, 1964 m. pirmininkas, 1965–1966 m. generalinis sekretorius, nuo 1967 m. informacijos ir bendrųjų reikalų vedėjas. 1963 m. suredagavo VLIK leidinį anglų kalba „Dvidešimt kovos metų dėl Lietuvos laisvės“.^[2]

• Verslo mokesčiai, 1931 m.;
• Paskutinis posėdis, 1966 m. Niujorkas, antras leidimas: Vilnius, 1990 m.