Juan Antonio Samaranch

Chuanas Antonijas Samarančas
Gimė	1920 m. liepos 17 d. Barselona
Mirė	2010 m. balandžio 21 d. (89 metai) Barselona
Tautybė	ispanas
Sutuoktinis (-ė)	Marija Tereza
Vaikai	Chuanas Antonijas, Marija Tereza
Veikla	ispanų diplomatas ir verslininkas, tarptautinio sporto judėjimo veikėjas
Pareigos	buvęs Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas
Alma mater	IESE verslo mokykla Navaroje
Žymūs apdovanojimai
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius Garbės ordinas Tautų draugystės ordinas Marijos žemės kryžiaus ordinas
Vikiteka	Juan Antonio Samaranch

Chuanas Antonijas Samarančas (isp. Don Juan Antonio Samaranch; 1920 m. liepos 17 d. Barselonoje – 2010 m. balandžio 21 d. Barselonoje) – ispanų politikas, diplomatas ir verslininkas, septintasis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas (1980–2001 m.), vienas žymiausių XX amžiaus olimpinio judėjimo veikėjų.

Kilęs iš turtingos šeimos, mokėsi Barselonos privačioje vokiškoje mokykloje. Prasidėjus pilietiniam karui pašauktas tarnauti sanitaru į respublikonų armiją, tačiau netrukus pabėgo į Prancūziją, o grįžęs įstojo į frankistų Falangą. Žlugus respublikai, mokėsi IESE verslo mokykloje, dirbo laikraščio „La Prensa“ sporto skyriuje, šeimos valdomame tekstilės versle.

1955–1962 m. Ch. Samarančas buvo Barselonos savivaldybės tarybos patarėjas sportui, nuo 1967 m. iki F. Franko diktatūros žlugimo 1977 m. – Ispanijos parlamento žemųjų rūmų narys. 1973 m. tapo Katalonijos provincijos parlamento pirmininku, 1977–1980 m. buvo Ispanijos ambasadorius Tarybų Sąjungoje ir Mongolijoje.

Nuo 1963 m. jis buvo Ispanijos aukščiausios sporto tarybos pirmininkas. 1966 m. F.Frankas paskyrė Ch. Samarančą Ispanijos NOK pirmininku, taip pačiais metais jis išrinktas Tarptautinio olimpinio komiteto nariu, o 1974–1978 m. buvo TOK viceprezidentas.

1980 m. 83-čioje TOK sesijoje, vykusioje prieš Maskvos olimpines žaidynes, Ch. Samarančas jau po pirmojo balsavimo etapo išrinktas septintuoju TOK prezidentu. Užėmęs šias pareigas jis radikaliai pakeitė ir atgaivino TOK veiklą. Jo iniciatyva Šveicarijos konfederacija suteikė TOK būstinei tarptautinės organizacijos statusą, JT pripažino TOK nepriklausomybę ir teisę rengti olimpines žaidynes bet kuriame pasaulio krašte be jokio politinio spaudimo, įsteigė Tarptautinį sporto teismą, priimta Tarptautinė konvencija olimpinėms emblemoms apsaugoti. Bene svarbiausia reforma- profesionalų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse ir varžybų sukomercinimas.^[1]

1991 m. rugsėjo 18 d. TOK posėdyje Berlyne Ch. Samarančas paskelbė Vykdomojo komiteto sprendimą dėl Lietuvos TOK sugrąžinimo į TOK ir pakvietė Lietuvos sportininkus dalyvauti Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.

Už tarptautinius nuopelnus Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I 1991 m. gruodžio 31 d. suteikė Ch. Samarančui markizo titulą. 2001 m. liepos mėn, iki gyvos galvos išrinktas TOK Garbės prezidentu.

Ch. A. Samarančas du kartus (1992 ir 1997 m.) lankėsi Lietuvoje. Jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.

• Ch. A.Samarančas: “Norėčiau, kad būtumėte labai vieningi!”

Politinis postas
Prieš tai: Maiklas Kilaninas	Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas 1980 – 2001 m.	Po to: Žakas Rogas