Jefimas Geleris

Jefimas Geleris
Jefimas Geleris 1974 m.
Pilnas vardas	Jefimas Petrovičius Geleris
Šalis	Sovietų Sąjunga  Rusija
Gimė	1925 m. kovo 8 d. Odesa, Ukraina
Mirė	1998 m. lapkričio 17 d. (73 metai) Peredelkino, Maskva, Rusija
Titulas	Didmeistris
Aukščiausias reitingas	= 2620 (1976 m. sausis)

Jefimas Petrovičius Geleris (rus. Ефим Петрович Геллер, ukr. Юхим Петрович Геллер; 1925 m. kovo 8 d. – 1998 m. lapkričio 17 d.) buvo pasaulinės klasės šachmatų didmeistris. Jis du kartus (1955 ir 1979 m.) laimėjo SSRS šachmatų čempionatą ir dalyvavo Kandidatų turnyruose (1953, 1956, 1962 m.) bei Kandidatų mačuose (1965, 1968 ir 1971 m.).^[1] Keturis kartus laimėjo Ukrainos šachmatų čempionatą (1950, 1957, 1958, 1959 m.).^[2] 1963 m. buvo trečias pasaulyje, o 1958–1967 m. buvo tarp 10 geriausių pasaulio šachmatininkų.^[3]

Gimė Odesoje žydų šeimoje.^[4] Trejų metų pamatė šachmatų figūras. Pas jo tėvą, beveik kas vakarą rinkdavosi šachmatų mėgėjai ir iki vėlaus vakaro užsisėdėdavo prie šachmatų lentos. Sūnus stebėdavo, tačiau tėvo visi mėginimai apmokyti jį baigdavosi niekuo: sūnus žaisdavo šachmatus ne pagal šachmatų, o savo taisykles. Bet pastovi šachmatų žaidimo aplinka namuose darė savo įtaką ir nuo šešerių metų jis pradėjo žaisti su tėvu ir vyresniuoju broliu, kieme su draugais pagal šachmatų taisykles.

Bet rimtai užsiiminėti šachmatais pradėjo žymiai vėliau. Berniuką traukė saulėti Odesos pliažai, futbolas – vasarą, pačiūžos – žiemą. Šachmatais pradėjo užsiiminėti būdamas 13 metų (1938 m.), kai kartu su draugu bandė įstoti į futbolo sekciją, bet nepatekę, klaidžiodami po pionierių rūmus, aptiko šachmatų kambarį. Po metų, beveik išmokęs atmintinai „Šachmatų metraštį“, susipažinęs su Nimcovičiaus knyga „Mano sistema“, 14-metis berniukas įvykdė 1-ą atskirį. Jis teikė pirmenybę teorijos studijoms: nagrinėjo partijas iš A. Aliochino knygos „Mano geriausios partijos“, partijų rinkinio „SSRS čempionato partijos“. Tai davė vaisių: būdamas 15 metų Odesos čempionate pirmą kartą įveikė šachmatų meistrą S. Žuchovickį. Pagal Odesos čempionato rezultatus iškovojo teisę žaisti 1941 m. Ukrainos šachmatų čempionate. Tačiau prasidėjo II pasaulinis karas.^{[2] [5]}

Karo metais jis nesužaidė nei vienos rimtos partijos. Mokėsi lakūnų mokykloje, o vėliau tarnavo lėktuvų mechaniku kariniuose aerodromuose: ruošdavo lėktuvus skrydžiui.^[6]

Pasibaigus karui 1945 m. grįžo į Odesą. Įstojo studijuoti ekonomiką į Odesos universitetą, užsiiminėjo šachmatais ir krepšiniu.^[5] Universitetą baigė sėkmingai ir tapo ekonomistu. Lankė krepšinio treniruotes ir nors nebuvo pakankamai aukštas, už taiklią ranką, buvo įtrauktas į Odesos rinktinę. Šachmatais žaisti sekėsi neblogai, tačiau iki 1949 m. ryškaus progreso nebuvo: dalyvaudamas Ukrainos šachmatų čempionatuose Kijevas 1946 m. surenka 11½ taško iš 17 ir pasidalija 4–6 vietas, Kijevas 1947 – 9½ taško iš 16 galimų – užima 6-ą vietą, Kijevas. Tais pačiais metais dalyvavo atrankos turnyre į SSRS čempionatą. Jam, kaip kandidatui į meistrus teko pradėti nuo ketvirtfinalio, kurį jis laimėjo, surinkęs 12 taškų iš 15. Pusfinalyje, kuris vyko Sverdlovske, surinko 7 taškus iš 12 galimų ir pasidalinęs 5–6 vietas į finalą nepateko. 1948 m. – 11 taškų iš 18 – pasidalija 5-8 vietas, Odesa 1949 m. – 13½ iš 19 – pasidalija 2–3 vietas. Vis dar kandidatas į meistru^[2]

1949-ieji – metai, kai J. Geleris atsisveikina su krepšiniu ir atsideda šachmatams. Tais metais jis laimi Tbilisyje vykusį SSRS šachmatų pusfinalį surinkęs 11½ taško iš 16 ir, būdamas 24 metų tampa meistru, debiutuoja SSRS šachmatų čempionato finale, kuriame dalyvavo, išskyrus M. Botviniką, beveik visi stipriausi šachmatininkai. Čempionatas vos nesibaigė sensacija. Prieš paskutinį ratą J. Geleris buvo pirmas, bet paskutiniame rate jis pralaimėjo jaunajam R. Cholmovui ir praleidęs į priekį Deividą Bronšteiną ir Vasilijų Smyslovą pasidalijo 3–4 vietas. Sekančiame, 1950 m. čempionate J. Geleris žaidė nelygiai ir surinkęs tik (9 iš 17, +7 −6 =4) pasidalijo 7–10 vietas. „Pasitaisė“, kai 1951 m. pusfinalyje užėmė 2-ąją vietą ir žaisdamas Maskvoje vykusiame SSRS čempionate, kuris kartu buvo ir pasaulio čempionato zoninis turnyras, pirmą kartą įveikė M. Botviniką ir pasidalijo 2–3 vietas. Toliau seka sėkmingas turnyras Budapešte, kurį jis nors ir baigia po pirmąją vietą užėmusio P. Kereso, bet lenkia M. Botviniką, V. Smyslovą, T. Petrosianą ir kitus stiprius šachmatininkus. Po šios sėkmės 1952 m. tampa, pradžioje SSRS didmeistriu, o netrukus ir tarptautiniu didmeistriu.

J. Geleris 30 metų dalyvavo pasaulio šachmatų čempionatų atrankos varžybose (1952–1982).^[1]

Stokholmo Tarpzoniniame turnyre 1952 m. J. Geleris užėmė 4-tą vietą ir pateko į kandidatų turnyrą.

1955 m. tarpzoniniame turnyre Geteborge per pirmas 10 partijų J. Geleris laimėjo tik vieną, bet gerai sužaidęs antrąją turnyro pusę pasidalijo 5–6 vietas ir pateko į 1956 m. kandidatų turnyrą.^[7]

1962 m. Stokholme, tarpzoniniame turnyre, nors ir pralaimėjęs pirmąją partiją Kueljarui, J. Geleris pasidalijo 2–3 vietas su T. Petrosianu ir pateko į Kandidatų turnyrą Kiurasao.

1967 m. tarpzoniniame turnyre Suse, pralaimėjęs vienintelę partiją S. Reševskiui pasidalijo 2–4 vietas. Pirmąją vietą užėmė Bentas Larsenas.

1970 m. Tarpzoniniame turnyre Palma de Maljorkoje J. Geleris iš pat pradžių buvo lyderių gretose, bet 12 rate pralaimėjo R. Fišeriui ir po to sužaidė dvi partijas lygiosiomis. Bet po to sekusios pergalės prieš R. Hiubnerį, V. Smyslovą ir S. Reševskį leido jam pasidalinti 2–4 vietas su R. Hiubneriu ir B. Larsenu. Pirmąją vietą, atitrūkęs nuo varžovų 3½ taško, užėmė R. Fišeris.

1973 m. Petropolio tarpzoniniame turnyre, iš kurio į kandidatų mačus pateko trys nugalėtojai, likus dviem ratams iki pabaigos J. Geleris kartu su H. Mekingu (1-as L. Portišas). Sužaidus likusius du ratus H. Mekingas užėmė pirmąją vietą, o L. Portišą ir J. Gelerį pavijo dar L. Polugajevskis, tad jam teko dalintis 2–4 vietas.^[8] Susidarė situacija, kai trys žaidėjai pretendavo į dvi vietas Kandidatų mačuose. Tarp jų buvo surengtas papildomas turnyras po 4 partijas. Deja, J. Geleris, pralaimėjęs abiem savo varžovams mikromačus, nepateko į Kandidatų mačus.^[9]

Kiti tarpzoniniai turnyrai buvo mažiau sėkmingi: 1976 m. Bilio tarpzoninis turnyras – 9–11 vietos, 1982 m. Maskvos Tarpzoninis turnyras – 5–6 vietos.

1953 m. kandidatų turnyre Šveicarijoje Geleris silpnai startavo, o ir vėliau žaidė nelygiai: turnyro viduryje iš eilės pralošė 3 partijas, o finiše laimėjo keturias iš eilės. Dėka gero finišo jam pavyko pasidalinti 7–8 vietas su M. Naidorfu.

J. Geleris nežaidžia SSRS čempionate tam, kad geriau pasiruoštų 1956 m. Amsterdamo kandidatų turnyrui. Amsterdame pradžia buvo gera – sužaidus pirmąją turnyro pusę turėjo 6 taškus iš 9 ir buvo pirmas, tačiau antrojoje pusėje pralaimėjęs 4 partijas nukrito į 3–7 vietas.

1962 m. Kandidatų turnyras Kiurasao – geriausias jo pasirodymas kandidatų turnyruose. J. Geleris ilgą laiką buvo tarp lyderių. Po antro turo dalijosi pirmąja vieta su T. Petrosianu. Ketvirtame ture, turėdamas geresnę padėtį pralaimi R. Fišeriui, ir finiše T. Petrosianas užėmė pirmąją vietą, turėdamas pustaškiu daugiau už antrą trečią vietas užėmusius P. Keresą ir J. Gelerį. Pagal taisykles antrąją vietą užėmęs žaidėjas turėjo teisę žaisti sekančiame kandidatų turnyre, todėl antrosios vietos išaiškinimui buvo surengtas mačas tarp P. Kereso ir J. Gelerio, kurį laimėjo P. Keresas.

M. Botvinikui atsisakius dalyvauti 1965 m. Kandidatų mačuose, dėl aukštos vietos Kiurasao 1962 m. Kandidatų turnyre J. Geleriui atiteko atsilaisvinusi vieta. Ketvirtfinalio mačą (10 partijų) jam teko žaisti su V. Smyslovu. J. Geleris startavo sėkmingai: surinkęs per 8 pirmąsias partijas 5½ taško, laimėjo mačą. Tačiau žaisdamas pusfinalio mačą tokiu pat rezultatu pralaimėjo B. Spaskiui.

1968 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje vėl susitiko su B. Spaskiu ir vėl pralaimėjo 2½:5½.^[10] B. Spaskis buvo geros formos: laimėjęs pusfinalį ir finalą įgijo teisę žaisti mačą su T. Petrosianu, kurį nugalėjęs, tapo pasaulio čempionu. Prieš pasaulio čempionato mačą J. Geleris, kartu su Krogiusu ir Bondarevskiu buvo B. Spaskio trenerių tarpe.

1971 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje žaidė su V. Korčnojumi ir pralaimėjo 2½:5½ (+1-4=3) Apžvalgininkai teigė, kad įtakos rezultatui galėjo turėjo J. Gelerio ceitnotai.^[11]

J. Geleris šachmatininkas buvo ir šachmatų teoretikas ir praktikas. Tarptautinis didmeistris nuo (1952). Dalyvavo 23-juose SSRS šachmatų čempionatuose (1949–1985 m.). Du kartus laimėjo šį čempionatą (1955 m., kur po papildomo mačo 4:3 įveikė V. Smyslovą^[12] ir 1979 m.^[13]) Sėkmingai žaisdavo ir kituose SSRS čempionatuose: 1949 – 3–4 vietos; 1951 – 2–3 v.; 1952 – 3-ia v.; 1960 – 2–3 v.; 1961 – 3–4 v.; 1967 – 2 v.; 1969 – 3–5 v.^[1]

J. Geleris septynis kartus žaidė už SSRS rinktinę šachmatų olimpiadose, kur laimėjo septynis komandinius aukso medalius ir šešis asmeninius medalius prie lentos: tris aukso ir tris sidabro, surinko 57½ taškus iš 76 (+46 =23 −7), kas sudaro 75,7 % galimų taškų. Detalesni rezultatai:

• Helsinkis 1952, 4 lenta, 10½/14 (+8 =5 −1), komandinis auksas, lentos sidabras;
• Amsterdamas 1954, 1-as atsarginis , 5/7 (+4 =2 −1), komandinis auksas, lentos auksas;
• Maskva 1956, 2-as atsarginis, (+7 =1 −2), komandinis auksas, lentos auksas;
• Varna 1962, 1-as atsarginis, 10½/12 (+10 =1 −1), komandinis ir prie lentos aukso medalis;
• Lugano 1968, 4-a lenta, 9½/12 (+7 =5 −0), komandinis ir prie lentos sidabro medalis;
• Zygenas 1970, 2-as atsarginis, 8/12 (+6 =4 −2), komandinis aukso medalis;
• Valeta 1980 , 4-a lenta, 6½/9 (+4 =5 −0), komandinis auksas, ir prie lentos sidabro medalis.^[14]

J. Geleris žaidė už SSRS šešiuose Europos komandiniuose čempionatuose, kur iškovojo 6 komandinius ir 4 lentos aukso medalius. Bendras sužaistų partijų rezultatas (+17 =19 −1), arba 71,6 %.

• Oberhauzenas 1961, 7-a lenta, 6½/9 (+4 =5 −0), komandinis ir prie lentos aukso medalis;
• Kapfenbergas 1970, 4-a lenta, 4/6 (+3 =2 −1), komandinis aukso medalis ir prie lentos aukso medalis;
• Batas, 1973, 7-a lenta, 4½/5 (+4 =1 −0), komandinis ir prie lentos aukso medalis;
• Maskva 1977, 6-a lenta, 4½/7 (+2 =5 −0), komandinis aukso medalis ir prie lentos aukso medalis;
• Skara 1980, 5-a lenta, 4/6 (+2 =4 −0), komandinis aukso medalis;
• Plovdivas 1983, 2-as atsarginis, 3/4 (+2 =2 −0), komandinis aukso medalis.^[15]

Rezultatai žaidžiant su pasaulio čempionais: Maksu Euve +1 −1 =0, Michailu Botviniku +4 −1 =7, Vasiliju Smyslovu +11 −8 =37, Michailu Taliu +6 −6 =23, Tigranu Petrosianu +5 −3 =32, Borisu Spaskiu +6 −10 =23, Robertu Fišeriu +5 −3 =2, Anatoliju Karpovu +1− 2 =5 ir Gariu Kasparovu +0 −1 =3.^[16]

Nugalėjo 20 stambių turnyrų: Ščavno Zdrojus (1957),^[17] Drezdenas (1959),^[18] Kislovodskas (1966 ^[19] ir 1968^[20]), Geteborgas (1967/68),^[21] Veik an Zėjėje (1966^[22] ir 1977^[23]; abiejuose 1–2 v.) Budapeštas ir Hilversumas (1973)^[24] Tisaidas^[25] ir Maskva (1975).^[26] Las Palmas (1976^[27] ir 1980^[28]), Bogota,^[29] Novi Sadas (1978 ^[30] ir Bernas (1987).^[31][1]

Turnyriniai pasiekimai SSRS čempionatuose krito: 48-ajame, 50-ajame ir 52-ajame čempionatuose jis užimdavo vietas antroje turnyrinės lentelės pusėje. 1980 metų pabaigoje dar sėkmingai žaidė kelis turnyrus: nugalėjo Dortmunde (1989) ir pasidalijo 1–2 vietas Niujorke (su G. Kaidanovu, 1990). 1991 m. J. Geleris ir V. Smyslovas pasidalijo pirmąsias vietas pasaulio „Senjorų“ čempionate. Pagal papildomus rodiklius pirmoji vieta atiteko V. Smyslovui. Sekančiais, 1992 m. J. Geleris analogiškam turnyre Vokietijoj užėmė pirmąją vietą ir tapo „senjorų“ pasaulio čempionu. Būdamas 70 metų 1995 m. žaidė Rusijos šachmatų čempionate (šveicariška sist.) ir surinko 5 taškus iš 11 galimų.^[32]

J. Geleris apsivedė 1957 m.: žmona, 12 metų jaunesnė, Oksana buvo Odesos operos teatro balerina. Jų sūnus Aleksandras taip pat nuėjo tėvo pėdomis – šachmatų meistras. Iki 1968 m. gyveno Odesoje. Po to gyveno apsigyveno Maskvoje, Peredelkine, kur įsigijo butą. Ten ir visą laiką gyveno.

Paskutinius 6 metus sunkiai sirgo kardiologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, turėjo problemų su inkstais ir nuo komplikacijų mirė.^[6]

„Labiausiai šachmatuose man patinka logika, Galimybė analizuoti, kurti“ (J. Geleris).

Gelerio šachmatų kūryba išsiskiria novatoriškumu debiutuose, gilūs, originalūs sumanymai vidurio žaidime, išradingumas atakuojant ir gilus pabaigų supratimas.

M. Talis: „Paprastai žaidžia agresyviai, pasirinkdamas vietoj gynybos – ataką.“

Geleris buvo įvairiapusis žaidėjas: gebėdavo įgyvendinti gilius strateginius planus, turėjo aukštą žaidybinę techniką ir kombinacinį meistriškumą.

Neretai, siekdamas įgyti iniciatyvą, ar pozicinę naudą, J. Geleris, aukodamas pėstininkus, žaisdavo „gambitiniu“ stiliumi.

Jis buvo žinomas, kaip geras atidėtų partijų analitikas.^[33]

G. – eilės debiutinių sistemų ir variantu autorius senojoje indiškojoje ir siciliškojoje, ispaniškojoje partijoje ir valdovės gambite.

Geleris giliai išstudijavo už juoduosius senąją indiškąją ginybą, kurią iki jo nagrinėjo I Boleslavskis ir D. Bronšteinas ir išpopuliarino ją aukšto lygio varžybose. J. Geleris pasiekė pergales žaisdamas senąją indiškąją juodaisiais prieš M. Botviniką (1952) ir lemiamoje mačo dėl SSRS čempiono vardo (1955) partijoje prieš V. Smyslovą. 1980 m. J. Geleris išleido monografiją apie senąją indiškąją ginybą.

Didelį indėlį, už abi puses, J. Geleris įnešė į ispaniškosios partijos ir siciliškosios ginybos studijas, jo vardu pavadintas Gelerio gambitas slaviškojoje partijopje 1.d4 d5 2. c4 c6 3. Žf3 Žf6 4. Žc3 dc 5. e4 b5 6. e5 ir Gelerio sistema Robačo ginyboje 1.e4 g6 2.d4 Rg7 3.Žf3 d6 4.c3.^[33][34]

Išleido knygas:

• Prie šachmatų lentos Odesa. 1962;
• Senoji indiškoji ginyba M. 1980;
• Pergalė Merane, M. 1982;
• Konigin indische Vertaidigung, Heidelberg, 1982.^[33]

Pagal Jeff Sono „Chesmetric“ reitingavimo sistemą J. Geleris buvo 3-ias pasaulyje 1963 m. sausio–rugpjūčio mėn., o didžiąją dalį 1958–1967 m. tarp 10 geriausių pasaulio šachmatininkų. 1973 m. spalio–1974 m. sausio ir 1975 m. spalio–1976 m. rugsėjo vėl trumpam buvo grįžęs į dešimtuką.^[3]

Michailas Botvinikas 1968 m. rašė: „Gelerio idėjos toje debiuto dalyje, kur vyksta perėjimas į vidurio žaidimą, tapo visuotinai pripažintos. Iš esmės, iki jo, tokių šiuolaikinių pradžių, kaip visų indiškųjų ir senosios indiškosios konstrukcijų, mes kaip reikiant nesupratom. Jo idėjos ryškios ne tik debiutuose, bet ir vidurio žaidime ir pabaigose“.

• Jefimas Geleris
• Pirmasis Ukrainos didmeistris (biografija ru)
• Jefimo Gelerio šachmatų partijos