Jacques Chirac

Žakas Širakas pranc. Jacques Chirac
Prancūzijos prezidentas

Žakas Širakas
Gimė	1932 m. lapkričio 29 d. Paryžius, Prancūzija
Mirė	2019 m. rugsėjo 26 d. (86 metai) Paryžius, Prancūzija
Palaidotas (-a)	2019 m. rugsėjo 30 d. Monparnaso kapinės
Tėvas	François Chirac
Motina	Marie-Louise Valette
Sutuoktinis (-ė)	Bernadette Chodron de Courcel
Prancūzijos prezidentas
Ėjo pareigas	1995 m. gegužės 17 d. – 2007 m. gegužės 16 d.

Žymūs apdovanojimai
1997 m. Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius

Vikiteka	Jacques Chirac
Parašas

Žakas Širakas (pranc. Jacques Chirac; 1932 m. lapkričio 29 d. Paryžiuje – 2019 m. rugsėjo 26 d. Paryžiuje) – prancūzų politikas, Prancūzijos prezidentas 1995–2007 m.

Biografija

Žako-Rene Širako tėvas – Fransua Širakas (François Chirac) buvo banko tarnautojas, vėliau – lėktuvų gamybos įmonės valdytojas. Motina – Mari-Luiz Valet (Marie-Louise Valette). Vaikystė prabėgo šalia triukšmingo Lotynų kvartalo. Mokėsi Karno (Carnot) ir Lui-le-Grand (Louis-le-Grand) licėjuose Paryžiuje (pastarajame baigė bakalaureatą). Iki 1953 m. Paryžiaus politinių mokslų institute studijavo politikos mokslus, politologas. 1959 m. baigė viešojo administravimo mokyklą École nationale d’administration (ENA).

Širakas buvo drovus jaunuolis, nepasižymėjo šaunumu ir dažniau likdavo savo bendraamžių šešėlyje. Tvarkingai atlikdavo namų darbus ir stebino aplinkinius savo kuklumu bei išsiauklėjimu. Šios savybės sudarė palankias sąlygas kopti į viršūnes.

1956 m. jis buvo pašauktas į armiją. Žakas Širakas tarnavo Alžyre, kur Prancūzija kariavo kolonijinį karą. Ten buvo sužeistas.

1956 m. kovo 16 d. Žakas Širakas vedė Bernadetę Šodron de Kursel (Bernadette Chodron de Courcel), kuri yra kilusi iš senos aristokratų giminės. Jie susilaukė dviejų dukterų – Klod (Claude) ir Lorans (Laurence).

1962 m. balandžio mėn. (savo 30-mečio išvakarėse) pradėjo dirbti Ž. Pompidu vadovaujamoje vyriausybėje. Nuo to paskyrimo prasidėjo jo politinė karjera ir naujas gyvenimas.

Jo karjera vystėsi audringai. Viena pareigybių išvardinimas užimtų ne vieną puslapį. Pjero Mesmero (Pierre Messmer) vyriausybėje Širakas tris kartus keitė ministro portfelį. Pradėjęs nuo Ryšių su Parlamentu ministru, netrukus tapo žemės ūkio ministru, vėliau – vidaus reikalų ministru. O dar vėliau kaip rinkimus laimėjusios respublikoniškų demokratų partijos vadas užėmė Vyriausybės vadovo postą.

44 metų amžiaus nusprendė balotiruotis į Paryžiaus mero postą. Triumfuodamas laimėjo rinkimus. Šiame poste išbuvo 18 metų – iki 1995. Jis pelnė Paryžiaus gyventojų globėjo ir taupaus miesto šeimininko vardą. Nenuostabu, kad jam valdant „apleistas“ Paryžius tapo švaresnis, tvarkingesnis, patogesnis gyventi. Jis įsteigė tūkstančius darbo vietų, įvedė tvarką, negailestingai numalšino iš išorės atneštą terorizmą. Jam valdant Paryžius įgijo brangaus šiuolaikinio miesto įvaizdį. Nuo to laiko Ž. Širakas nepraleido nei vienos galimybės pasirodyti publikoje.

1981 m. pirmą kartą dalyvavo Prezidento rinkimuose ir pralaimėjo François Mitterrandui. Po to Širako „Susivienijimas palaikyti Respublikai“ jungėsi su „Sąjunga už Prancūzijos demokratiją“ dalyvauti 1986 m. parlamento rinkimuose. Jie išsikovojo vietų daugumą Nacionalinėje asamblėjoje. F. Miteranas buvo priverstas suformuoti naują vyriausybę dalyvaujant golistams. Jis paskyrė Širaką Ministru Pirmininku.

1988 m. Širakas antrą kartą pralaimėjo Miteranui. Miterano pergalė padėjo tašką Širako pirmininkavimui.

1995 m. gegužės 7 d. antrame balsavimų ture jis surinko 52,64 % balsų ir sostinės meras tapo Prancūzijos Prezidentu. Po devynių dienų jis užleido mero kėdę savo pavaduotojui Žanui Tiberi (Jean Tiberi).

2007 m. vykusiuose prezidento rinkimuose Žakas Širakas dalyvauti atsisakė.

Nepalaikė karo Irake. Garsi frazė „praleido progą patylėti“, pasakyta 2003 m., kai Vilniaus dešimtuko šalys palaikė JAV ketinimą karinėmis priemonėmis pažaboti Irako diktatorių Sadamą Huseiną.

Nuorodos

Prancūzijos Prezidento tinklalapis Archyvuota kopija 2009-11-03 iš Wayback Machine projekto.
„In pictures: Jacques Chirac“ (The Guardian, 2007 m. gegužės 16 d. – Politinės karjeros akimirkos)