Jonas Mekas
| Jonas Mekas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškiai, Papilio valsčius |
| Mirė | 2019 m. sausio 23 d. (96 metai) Niujorkas, JAV |
| Palaidotas (-a) | Semeniškių kapinės |
| Tėvas | Povilas |
| Motina | Elžbieta |
| Sutuoktinis (-ė) | Hollis Melton |
| Vaikai | Oona, Sebastian |
| Veikla | filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Jonas Mekas |
| Parašas | |
| |
Jonas Mekas (1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškiuose, Papilio valsčiuje – 2019 m. sausio 23 d. Niujorke, JAV) – lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, dažnai vadinamas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu. Gyveno ir dirbo Niujorke.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1922 m. Semeniškiuose, tuometiniame Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje. Būsimasis menininkas augo kartu su keturiais broliais (vienas jų, Adolfas Mekas, taip pat žinomas kūrybos bei kino pasaulyje) ir viena seserimi. Tėvai, Povilas ir Elžbieta, ūkininkavo, nebuvo pasiturintys, tėvas dar vertėsi staliaus darbais.
1933 m. pradėjo lankyti Laužadiškio pradinę mokyklą. Papilyje baigė 5 ir 6 klases. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją. 1944 m. traukėsi į Vakarus. Elmshorne, Vokietijoje, pateko į karo belaisvių stovyklą prie prievartinių darbų. 1945 m. apsistojo Visbadeno DP stovykloje, 1947 m. perkeltas į Kaselio DP stovyklą. 1946–1948 m. Mainco universitete studijavo filosofiją ir romanistiką.
1941–1942 m. redagavo laikraštį „Naujosios Biržų žinios“, 1943–1944 m. – „Panevėžio apygardos balsas“. 1944 m. su broliu Adolfu suimti nacių ir 8-iems mėnesiams įkalinti priverstinių darbų stovykloje Elmshorne, Vokietijoje. 1946–1948 m. žurnalo „Žvilgsniai“ redaktorius.
1949 m. pabaigoje su broliu emigravo į JAV, apsistojo Bruklino rajone Niujorke. Praėjus dviem savaitėm po atvykimo pasiskolino pinigų, įsigijo 16 mm filmavimo kamerą ir pradėjo fiksuoti savo gyvenimo momentus. Gyvendamas Niujorko centre susidomėjo savo rajono kino teatruose rodomais avangardiniais filmais ir 1956 m. pradėjo kurti savo filmus. J. Mekas tapo vienu iš pirmaujančių Amerikos avangardinio filmo kūrėjų ir dirbo įvairiuose su filmo kuravimu susijusiuose darbuose.
Nuo 1954 m. leido ir redagavo anglišką dvimėnesį kino žurnalą „Film Culture“, 1955–1957 m. redagavo mėnesinį filmų meno laikraštį „Intro Bulletin“. Nuo 1958 m. redagavo žurnalo „The Village Voice“ skyrių Movie Journal. Filmų klausimais straipsnius spausdino savo redaguotuose žurnaluose, taip pat leidiniuose „Cinemages“, „Films in Review“, „Film Book“, „Cinema“. Buvo filmų studijinių bei diskusinių susirinkimų programų 1951–1953 m. „Film Study Group“, 1953–1954 m. „Film Forum“ vedėjas.[1] 1962 m. su broliu įkūrė „The Film Makers' Cooperative“, o 1964 m. „The Filmmakers' Cinematheque“, kuris palaipsniui išaugo į „Anthology Film Archives“, vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų.
J. Mekas artimai bendravo ir dirbo su tokiais menininkais, kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, Nico, Allen Ginsberg, Yoko Ono, John Lennon ir Salvador Dalí. Garsių menininkų „Fluxus“ kolekcijas pristato Vilniuje įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras.
Mirė 2019 m. sausio 23 d. Niujorke, savo namuose Bruklino rajone.[2] Urna su kūrėjo pelenais palaidota po pusmečio, birželio 16 d., gimtuosiuose Semeniškiuose vykusioje privačioje ceremonijoje.[3]
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Būdamas 52 metų, 1974 m. J. Mekas vedė Amerikos airę fotografę Hollis Melton. 2005 m. šeima išsiskyrė.[4] Jų vaikai: duktė aktorė Oona Mekas (g. 1974), sūnus aktorius Sebastian Mekas (g. 1981).
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1997 m. spalio 30 d. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.[5]
- 2007 m. spalio mėn. prezidento Valdo Adamkaus sprendimu išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
- 2008 m. balandžio 1 d. už nuopelnus meno ir mokslo srityse Austrijos Menų komiteto sprendimu įteiktas aukščiausias Austrijos apdovanojimas – Pasižymėjimo ženklas. Įteikė Austrijos prezidentas Heinz Fisher. Gavęs šį apdovanojimą, J. Mekas taip pat tapo Austrijos Menų komiteto nariu.
- 2011 m. birželio 30 d. Biržų rajono savivaldybės sprendimu suteiktas Biržų garbės piliečio vardas.[6]
- 2018 m. lapkričio 30 d. suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Trys broliai, pasakos ir pjesės vaikams, 1945 m.
- Iš pasakų krašto, 1947 m.
- Knyga apie karalius ir žmones, pasakos ir pjesės vaikams, 1947 m.
- Semeniškių idilės, eilėraščiai, 1948 m.
- Gėlių kalbėjimas, eilėraščiai, 1961 m.
- Pavieniai žodžiai, eilėraščiai, 1967 m.
- Reminiscencijos, eilėraščiai, 1972 m.
- Dienoraščiai, eilėraščiai, 1970–1982 m. 1985 m.
- There Is No Ithaca, 1996 m.
- Laiškai iš niekur, eseistika, 1997 m.
- Mano naktys, eseistika, 2007 m.
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Guns of the Trees (1961 m.)
- Film Magazine of the Arts (1963 m.)
- The Brig (1964 m.)
- Award Presentation to Andy Warhol (1964 m.)
- Report from Millbrook (1964–65 m.)
- Hare Krishna (1966 m.)
- Notes on the Circus (1966 m.)
- Cassis (1966 m.)
- The Italian Notebook (1967 m.)
- Time and Fortune Vietnam Newsreel (1968 m.)
- Walden (Diaries, Notes, and Sketches) (1969 m.)
- Reminiscences of a Journey to Lithuania (1971–72 m.)
- Lost, Lost, Lost (1976 m.)
- In Between: 1964–8 (1978 m.)
- Notes for Jerome (1978 m.)
- Paradise Not Yet Lost (also known as Oona’s Third Year) (1979 m.)
- Street Songs (1966/1983 m.)
- Cups/Saucers/Dancers/Radio (1965/1983 m.)
- Erik Hawkins: Excerpts from „Here and Now with Watchers“/Lucia Dlugoszewski Performs (1983 m.)
- He Stands in a Desert Counting the Seconds of His Life (1969/1985 m.)
- Scenes from the Life of Andy Warhol (1990 m.)
- Mob of Angels/The Baptism (1991 m.)
- Dr. Carl G. Jung or Lapis Philosophorum (1991 m.)
- Quartet Number One (1991 m.)
- Mob of Angels at St. Ann (1992 m.)
- Zefiro Torna or Scenes from the Life of George Maciunas (1992 m.)
- The Education of Sebastian or Egypt Regained (1992 m.)
- He Travels. In Search of… (1994 m.)
- Imperfect 3-Image Films (1995 m.)
- On My Way to Fujiyama I Met… (1995 m.)
- Happy Birthday to John (1996 m.)
- Memories of Frankenstein (1996 m.)
- Birth of a Nation (1997 m.)
- Scenes from Allen’s Last Three Days on Earth as a Spirit (1997 m.)
- Letter from Nowhere – Laiskas is Niekur N.1 (1997 m.)
- Symphony of Joy (1997 m.)
- Song of Avignon (1998 m.)
- Laboratorium (1999 m.)
- Autobiography of a Man Who Carried his Memory in his Eyes (2000 m.)
- This Side of Paradise (1999 m.)
- Notes on Andy’s Factory (1999 m.)
- Mysteries (1966–2001 m.)
- As I Was Moving Ahead Occasionally I Saw Brief Glimpses of Beauty (2000 m.)
- Remedy for Melancholy (2000 m.)
- Ein Maerchen (2001 m.)
- Williamsburg, Brooklyn (1950–2003 m.)
- Mozart & Wein and Elvis (2000 m.)
- Travel Songs (1967–1981 m.)
- Dedication to Leger (2003 m.)
- Notes on Utopia (2003 m.) 30 min,
- Letter from Greenpoint (2004 m.)
- Lithuania and the Collapse of the USSR (2009 m.)
- Sleepless Nights Stories (Premjera Berlyno filmų festivalyje 2011)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 321 psl.
- ↑ Mirė vienas garsiausių lietuvių menininkų Jonas Mekas Archyvuota kopija 2019-01-25 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos žinios, 2019 sausio 23 d.
- ↑ Savo gimtinėje palaidotas menininkas Jonas Mekas
- ↑ Amžinai jaunas – Jonas Mekas (maironiomuziejus.lt)
- ↑ VDU lankėsi universiteto garbės daktaras Jonas Mekas Archyvuota kopija 2019-01-30 iš Wayback Machine projekto., vdu.lt, 2013 m. rugsėjo 26 d.
- ↑ „Biržų miesto garbės piliečiai“. birzai.rvb.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
