Jonas Bielionis

Jonas Bielionis (1909 m. birželio 5 d. Seirijuose – 1957 m. rugsėjo 11 d. Kaune) – kompozitorius, chorvedys, pedagogas.

Mokėsi Seinų „Žiburio“ gimnazijoje ir dvimečiuose mokytojų kursuose. Privačiai pramokęs muzikos, 1925 m. pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorams Lazdijuose, Tabariškėse ir Vilijampolėje.

1930–1935 m. mokėsi Kauno muzikos mokykloje ir Kauno konservatorijoje: vargonininkavimą studijavo pas Nikodemą Martinonį, chorvedybą – pas J. Starką ir N. Martinonį, kompoziciją – pas prof. Juozą Gruodį.

Studijuodamas vadovavo mėgėjų chorams, rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas. Su Vytauto kalno Jaunalietuvių choru gerai pasirodė 1936 m. chorų varžybose Šiauliuose, dalyvavo 1938 m. Dainų šventėse Klaipėdoje ir Ukmergėje. Taip pat vadovavo Kauno kojinių fabriko „Cotton“ chorui. 1939–1940 m. mokytojavo ir vadovavo chorams Vilkaviškyje, kūrybiškai dirbo su Darbo rūmų choru. 1940 m. konkurse už dainą „Ei, Armonika“ gavo respublikinę premiją.^[1]

Nuo 1941 m. Lietuvos valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio chormeisteris, mokytojavo Vilniuje, vėliau – Vilkaviškyje. Nuo 1945 m. Kauno srities liaudies kūrybos namų muzikos konsultantas, Darbo resursų valdybos meno vadovas, kurį laiką buvo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro chormeisteris, Valstybinės grožinės literatūros leidyklos muzikos redaktorius, miesto moksleivių chorų vadovas. 1946–1957 m. Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje dėstė choro dirigavimą ir teorijos disciplinas, 1947–1948 m. direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams.^[2]

Dirigavo Kauno miesto dainų šventėse, surinko apie 3000 lietuvių liaudies dainų ir dalį jų harmonizavo. Sukūrė apie 80 dainų chorams (apie 20 dainų vaikams), parašė keletą instrumentinių kūrinių. Buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Duktė Sonata Bielionytė – pianistė ir pedagogė. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.