Ignas Laurušas
| Ignas Laurušas | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. vasario 22 d. Šiauliai |
| Mirė | 1974 m. liepos 13 d. (42 metai) Vilnius |
| Tėvas | Antanas Laurušas |
| Sutuoktinis (-ė) | Vida Lapšytė |
| Vaikai | Jovita Laurušaitė |
| Veikla | dailininkas architektas |
| Alma mater | 1956 m. Lietuvos dailės institutas |
Ignas Laurušas (1932 m. vasario 22 d. Šiauliuose – 1974 m. liepos 13 d. Vilniuje) – dailininkas architektas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brolis Vytautas Laurušas.
Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje (baigė 1950 m.). Piešimo įgūdžių įgijo mokydamasis pas Gerardą Bagdonavičių. 1956 m. baigė Lietuvos dailės institutą.[1]
Nuo 1957 m. dirbo Vilniuje, buvo miesto vyriausiasis dailininkas, Komunalinio ūkio statybos instituto vyr. architektas. Paskelbė straipsnių apie miesto estetiką ir interjerus.[1]
Projektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Petro Cvirkos skveras ir paminklas Vilniuje,
- Kavinė „Literatų svetainė“,
- Kavinė „Rūta“,
- Restoranas „Palanga“,
- Antakalnio kapinių rekonstrukcija (bendraautoriai Ignas Gražys ir Rimantas Dičius),
- Privačių gyvenamųjų namų projektai Vilniuje, Kaune.
- Šiaulių miesto Santuokų rūmai (su Apolonija Nisteliene, 1975 m.)[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Ignas Laurušas. Savb.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-07.
- ↑ Drėmaitė, Marija (2014). „Sovietinė ritualinė architektūra – santuokų ir laidotuvių rūmai Lietuvoje“. Lituanistika. p. 53. ISBN 9786094471100. Nuoroda tikrinta 2024-02-25.