Hialininė kremzlė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hialininė kremzlė, taip pat - Hialinė kremzlė (gr. hialos - stiklas) - labiausiai organizme paplitusi kremzlė. Suaugusio žmogaus kūne jos yra nosyje, gerklėje, bronchuose, sąnariniuose kaulų paviršiuose, ilgųjų kaulų epifizių ir diafizių jungimosi vietose, šonkaulių kremzliniuose galuose. Vaisiaus kūne ši kremzlė sudaro beveik visus kaulus, kuri vėliau pakeičiama kauliniu audiniu.

Hialinėje kremzlėje vyrauja dvi ląstelių populiacijos: chondrocitai ir chondroblastai. Chondrocitai yra subrendusios kremzlės ląstelės, esančios kremzlės ertmėse ir kelis kart pasidalijusios sudaro izogenines grupes. Izogeninės grupės ryškesnės kremzlės centre ir ryškėja kremzlei senstant.

Tarpląstelinė hialinės kremzlės medžiaga (matrica) susideda iš jungiamojo audinio skaidulų ir pagrindinės medžiagos. Matrica sudaryta iš kolageninių skaidulų, kurias daugiausia sudaro II tipo kolagenas. Pagrindinėje medžiagoje yra daug proteoglikanų - jų šerdį sudaro baltymai, o į visas puses nuo jų nusitęsia glikozaminoglikanai, pagrindiniai jų šioje kremzlėje - chondroitinsulfatas ir keratinsulfatas. Proteoglikanų molekules sujungia hialurono rūgštis. Proteoglikanai yra vienos didžiausių molekulių, kurias sintetina ląstelės.

Tarpląstelinė medžiaga, supanti izogenines grupes vadinama teritorine matrica, o tarp šių grupių esanti tarpląstelinė medžiaga - tarpteritorine.