Haris Poteris ir Mirties relikvijos

Veiksmas prasideda Liucijaus Smirdžiaus namuose: Voldemortas ir jo Mirties Valgytojai planuoja, kaip nužudyti Harį Poterį, jam nespėjus vėl pasislėpti. Supykęs Voldemortas Smirdžiaus lazdele nužudo savo kalinę – žiobarotyros profesorę iš Hogvartso mokyklos, nes ši savo mokiniams dėstė, jog žiobarai (nemagiški žmonės) ir negrynakraujai burtininkai yra gerbtinas dalykas.

Tuo metu Haris ruošiasi išvykti ir skaito Albo Dumbldoro nekrologą. Paaiškėja, kad Albo tėvas Persifalis nekentė visų „ne burtininkų“, net nužudė kelis žiobarus, ir mirė Azkabano kalėjime už savo nusikaltimus. Haris gailisi ir pyksta ant Dumbldoro, kam jis nuo jo slėpęs savo netokią jau žavią praeitį. Prieš išvykdamas Haris įtikina savo tetą Petuniją, dėdę Vernoną ir pusbrolį Dudlį keliauti į saugią vietą, kad nepatektų į Mirties Valgytojų nelaisvę. Jiems išvykus, pasirodo Fenikso Brolijos burtininkai. Ronis, Hermiona, Vizlių dvyniai, Fler Delakur ir Mandangas Flečeris išgeria Multisulčių eliksyro, kad visi atrodytų kaip Haris, ir išsiskirstę, lydimi Fenikso Brolijos narių, išvyksta. Haris iškeliauja su Hagridu. Jiedu tik per plauką pasprunka nuo Mirties Valgytojų ir Voldemorto, saugiai patekę į apsauginiais kerais apsaugotus Tonks tėvų namus. Ten su nešykle parsikėlė į landynę (Vizlių namus). Pakeliui Avada Kedavra kerais užmušama Hario pelėda Hedviga, Džordžas Vizlis netenka ausies, o Rukna Baisioji Akis nužudomas paties Voldemorto. Po kiek laiko Haris regi viziją: Voldemortas klausinėja lazdelių pardavėją Olivanderį, kodėl svetima (ne paties Voldemorto) lazdelė nesugebėjo nužudyti Hario.

Po poros dienų magijos ministras atvyksta į Vizlių namus atiduoti Hariui, Roniui ir Hermionai Dumbldoro palikimą. Roniui – stebuklingąjį žiebtuvėlį, turintį galią užgesinti visas šviesas aplinkui. Hermionai – vaikiškų istorijų knygą. Hariui paliekamas pats pirmas jo pagautas šmaukštas ir Godriko Grifo kardas. Deja, kardo ministras Hariui neatiduoda, remdamasis tuo, kad tai nebuvo Dumbldoro nuosavybė. Trijulė bando atspėti, ką visi šie daiktai gali reikšti.

Vizlių namuose vyksta Fler ir Bilo vestuvės. Haris, baimindamasis pakliūti į Mirties Valgytojų nagus, užsimaskuoja. Tačiau tuo metu Voldemorto planai visai kiti: Vestuvininkus pasiekia žinia, kad jis užgrobė Magijos ministeriją. Haris, Ronis ir Hermiona pabėga iš vestuvių. Du Mirties Valgytojai suranda juos beveik iš karto ir užpuola. Nugalėję užpuolikus, trijulė pasislepia Grimaldžio gatvės 12 name. Haris, Ronis ir Hermiona suvokia, kad R.A.B inicialai, kuriuos Haris pamatė Dumbldoro mirties naktį netikrajame Klastuolio medalione, priklauso Sirijaus broliui – Regului Arkturui Blekui. Jie suvokia, kad name yra horokrusas ir pradeda jo ieškoti. Padaras, po ilgų įtikinėjimų, papasakoja draugams, kad jis, Regulo prašymu, padėjo Voldemortui paslėpti medalioną – horokruksą oloje. Kai Regulas pagaliau išsilaisvino iš Voldemorto valdymo kerų, jis pasiėmė Padarą pakeisti medalioną padirbtu. Sukeičiant medalionus Regulas mirė. Pamažu draugai supranta, kad medalioną pavogė Brolijos narys Mandangas, tad pasiunčia Padarą surasti jį. Padaras suranda vagį, bet šis aiškina jau atidavęs medalioną Doloresai Ambridž.

Haris, Hermiona ir Ronis seka ministeriją ištisą mėnesį – jie nori į ją patekti ir atsiimti medalioną iš Doloresos. Draugai užpuola tris burtininkus ir, išgėrę Multisulčių eliksyro, pasisavina jų išvaizdą. Patekę į ministeriją jie pamato, kokia pasikeitusi ji yra – žiobarų kilmės burtininkai yra viešai suimami, ministerija prieš juos kaip išmanydama demonstruoja savo galią. Atsekę Ambridž draugai atima iš jos Ruknos stebuklingąją akį ir Salazaro Klastuolio medalioną. Haris, Hermiona ir Ronis išlaisvina žiobarų kilmės burtininkus ir liepia jiems kuo greičiau palikti šalį. Deja, jų pačių slėptuvę atranda Mirties Valgytojai ir jiems tenka sprukti, judėti iš vienos vietos į kitą, niekur nepasiliekant ilgesniam laikui. Po kelių mėnesių slapstymosi jie nugirsta pokalbį, iš kurio paaiškėja, kad Godriko Grifo kardas, kuris yra laikomas Magijos ministerijoje, yra padirbtas. Harį nudžiugina ši žinia. Paklausinėjęs Finėjaus Bleko paveikslą, jis sužino, kad paskutinį kartą kardas buvo naudotas Dumbldoro, kai šis naikino kitą horokrusą – Gonto žiedą. Po kiek laiko Ronis, sužeistas pabėgimo iš Magijos ministerijos metu, susiginčija su Hariu ir išvyksta, palikdamas Harį ir Hermioną dviese. Likę jie labai nusimena, bet supranta, kad reikia vykti į Godriko Daubą ir surasti kardą, kurį galbūt Dumbldoras jiems ten paliko. Atvykę į Godriko Daubą iš pradžių jie aplanko Hario tėvų paminklą ir kapines, kuriose palaidotos Hario ir Dumbldoro šeimos. Jie sutinka seną moterį, Batildą Maišinę, Dumbldoro šeimos draugę, kuri kadaise parašė magijos istorijos knygą. Manydami, kad jai galėjo būti patikėtas Godriko kardas, jie palydi ją namo. Deja, visa tai tik spąstai: Batilda pasirodo iš tikro esanti Nadžinė, Voldemorto gyvatė. Haris ir Hermiona vėl tik per plauką, netyčia sulaužydami Hario lazdelę, pabėga. Jie keliauja keletą dienų. Galų gale vienos jų stovyklavietės pakraštyje iš niekur atsiranda elnės pavidalo Gynėjas ir nuveda Harį prie Godriko kardo, kuris paslėptas užšalusiame tvenkinyje. Haris paneria paimti kardo, bet medalionas horokrusas sureaguoja į kardą ir pabando Harį pasmaugti. Atsipeikėjęs Ronis grįžta atgal ir išgelbėja Harį, tuo pačiu metu paimdamas kardą iš vandens. Jie kardu sunaikina horokrusą ir grįžta į stovyklą. Trise jie suplanuoja kitą jų žingsnį – pakalbėti su Ksenofiliju Geranoriu, Lunos Geranorės tėvu ir paklausti jį apie Grindelvaldo ženklą, simbolį, kuris jiems vis apsireiškia kelionės metu..

Geranorio namuose jie išgirsta seną burtininkų legendą apie tris brolius, kurie apgavo pačią mirtį ir už tai gavo tris magiškus daiktus – Pražūtingąsias Relikvijas: nenugalimą stebuklingą lazdelę (vadinamą Šeivamedžio Lazdele); akmenį, kuris gali prikelti mirusius (Prisikėlimo akmenį) ir neregimąjį apsiaustą, kuris metams bėgant nesensta. Haris įsitikinęs, kad jo tėvo paliktas apsiaustas ir yra pastarasis. Dėl to jis labai apsidžiaugia, bet jau greitai supranta, kad Geranoris išdavė juos Magijos ministerijai. Luna, jo duktė, buvo paimta į nelaisvę ir Geranoris tiki, kad mainais į Harį jis galės ją atgauti iš grobikų. Trijulė dar kartą pasprunka nuo burtininkų, pasiųstų jų paimti. Haris tiki, kad jiems reikia surasti visas Pražūtingąsias relikvijas. Juk šie daiktai buvo duoti mirties tam, kad Voldemortas būtų sunaikintas. Praeina kelios savaitės, tačiau draugai nė kiek nepasistūmi su likusių Horokrusų ir Pražūtingų Relikvijų paieškomis. Kartą Haris netyčia ištaria Voldemorto vardą – taip Mirties Valgytojai, užkerėję To, Kurio Nevalia Minėti vardą, suranda Harį, Hermioną ir Ronį, suima juos ir atveda į Liucijaus Smirdžiaus namus. Ten Belatriks Lestreindž pradeda kankinti Hermioną – ji bando išgauti, kaip ši gavo Grifo kardą. Tuo metu Ronis ir Haris yra įkalinti požemyje su Dinu Tomu, Goblinu Graibštuoliu, lazdelių gamintoju Olivanderiu ir Luna Geranore. Haris turi sudaužyto Sirijaus dovanoto veidrodžio šukę ir paprašo jos pagalbos. Oru atsiranda Dobis ir juos išlaisvina. Tačiau, kai Dobis gelbėja Diną, Luną ir Olivanderį, sukelia per daug triukšmo ir Kirmis pasiunčiamas patikrinti kalinių. Nusileidęs į rūsį Kirmis pastebi, jog suimtieji išsilaisvinę. Jis puola Harį, tačiau nesugeba jo pasmaugti ir paleidžia. Haris pasiima jo lazdelę, o dirbtinė, Voldemorto Kirmiui padirbta ranka už Hariui parodytą pasigailėjimą pasmaugia savo šeimininką. Ronis ir Haris niekuo negalėdami jam padėti, skuba laiptais į viršų gelbėti Hermioną. Jie išlaisviną ją ir pabėga prieš pat Voldemorto atvykimą, bet Dobį nužudo Belatriks. Apraudoję Dobį, Haris ir jo draugai vėl planuoja. Haris išklausinėjęs Olivanderį apie Šeivamedžio Lazdelę, nusprendžia nebandyti sustabdyti Voldemorto, kuris nori pasiimti ją iš paskutinio jos šeimininko, Dumbldoro, kapo. Vietoj to, jis klausinėja gobliną Graibštuolį, kaip įsilaužti į Gringotso banką – mainais už pagalbą Haris susitaria, kad atiduos jam Godriko Grifo kardą. Po ilgo planavimo trys draugai vyksta į Gringotsą Belatriks seife ieškoti likusių horokrusų. Hermiona išgėrusi Multisulčių eliksyro tampa Belatriks, Ronis apsimeta burtininku iš kitos šalies, palaikančiu Voldemortą, o Graibštuolis ir Haris apsisiaučia nematomu apsiaustu. Jie sugeba prasibrauti per užtvaras ir randa dar vieną horokruksą – Helgos Švilpynės puodelį. Bet Graibštuolis išduoda juos, pameta ir pats pabėga su kardu. Haris, Ronis ir Hermiona sunkiai, bet pabėga banko požemiuose įkalinto drakono dėka. Voldemortas galų gale sužino, kad jie ieško jo horokrusų. Netrukus po pabėgimo Haris vėl pamato viziją: jis mato Voldemorto akimis, girdi jo mintis. Tamsos Valdovas įvardija visų Horokrusų buvimo vietą. Voldemortas netyčiomis atskleidžia, kad paskutinis horokrusas yra saugus kažkur Hogvartse. Haris supranta, kad jeigu jie nori tą horokrusą surasti ir sunaikinti, turi veikti greitai.

Kiauliasodyje draugus užpuola Mirties Valgytojai, bet juos išgelbėja Aberfortas (Albo Dumbldoro brolis). Jis atveria slaptą įėjimą į Hogvarstą, kur juos pasitinka Nevilis ir daugybė kitų studentų. Haris perspėja vadovybę apie greitą Voldemorto atvykimą. Vykdoma evakuacija. Jaunesniems mokiniams užtikrinamas saugumas, vyresni, pajėgūs kautis, lieka. Išgelbėjęs Drako Smirdžiaus gyvybę, Haris Kambaryje iki pareikalavimo suranda Varnanagės diademą ir ją sunaikina. Haris, Ronis ir Hermiona eina į Žviegiančią Būdą, kur pamato, kaip Voldemortas nužudo Sneipą. Tuo Voldemortas tikisi perimti Šeivamedžio Lazdelės jėgas sau. Mirdamas Sneipas atiduoda savo atsiminimus Hariui. Jie atskleidžia, kad Sneipas visada buvo Dumbldoro draugas ir visada mylėjo Hario mamą, Lilę Poter. Pasirodo, Dumbldoras pats paprašė Sneipo, kad jį nužudytų, jei situacija to reikalaus, nes Gonto žiedo, horokruso, užkeikimas labai sutrumpino Dumbldoro gyvenimą. Ten pat išaiškėja, kad Hariui visada buvo lemta mirti. Haris atsiduoda lemčiai, paaukoja save Voldemortui ir, regis, miršta. Tačiau, Haris staiga nubunda apleistoje Kings Kroso traukinių stotyje – jį pasitinka miręs Dumbldoras. Jis Hariui išaiškina, kad šis negali mirti, kol Voldemortas gyvena, nes jo kraujas buvo panaudotas Voldemorto kūno atkūrimui. Ir dabar Hario mamos apsauga surišo juos. Neaišku, ar Haris tada tikrai buvo miręs, ar tai buvo tik sapnas. Jis supranta, kad jis – paskutinis horokrusas ir jam reikėjo mirti, kad Voldemortas galėtu būti nugalėtas. Jis taip pat išsiaiškina, kad pats Dumbldoras kažkada ieškojo Mirties Relikvijų su savo draugu Grindevaldu. Visa tai baigėsi Albo sesers Arianos mirtimi. Tik Haris yra vertas turėti relikvijas – jis vienintelis Peverelių šeimos tyros sielos palikuonius. Haris gauna šansą grįžti ir sustabdyti Voldemortą. Tuo metu uždraustajame miške: Voldemorto įsakymu, Hagridas neša Hario kūną atgal į Hogvartsą. Nevilis drąsiai atmeta Voldemorto pasiūlymą prisijungti prie jo ir tapti Mirties Valgytoju. Voldemortas kankina Nevilį su degančia Paskirstymo kepure. Tuo metu savo puolimą pradeda kentaurai. Sumaištyje Haris prisidengia Neregimuoju apsiaustu. Nadžinę, paskutinį Voldemorto horokrusą, pasinaudojęs, Godriko Grifo kardu, kurį ištraukia iš paskirstymo kepurės; užmuša Nevilis. Mūšyje Belatriks žūva nuo Ronio mamos, Molės Vizli, rankos. Kai Voldemortas nori kerštaudamas nužudyti Molę, Haris nusitraukia Neregimąjį apsiaustą. Voldemortas ir Haris susiduria vienas prieš kitą Didžiojoje salėje. Ir rodos čia Haris susiduria su neįmanoma misija – Voldemortas savo rankose turi Šeivamedžio Lazdelę, tad su ja negali būti nugalėtas dvikovoje. Bet Haris atskleidžia tiesą: Drakas Smirdžius buvo tikrasis Šeivamedžio Lazdelės šeimininkas, o ne Sneipas. Nuginklavus Smirdžių jos nuosavybė perėjo Hariui, o ne Voldemortui. Kai Voldemortas pasiunčia Avada Kedavra kerus iš Šeivamedžio Lazdelės Hariui, prakeikimas atsimuša nuo Hario į patį Voldemortą, nes dabar Haris yra tikrasis tos lazdelės savininkas, ir nužudo Voldemortą. Nužudo jį visiems laikams.

Istorijos epilogo veiksmas vyksta po devyniolikos metų. Džinė ir Haris yra susituokę ir turi tris vaikus: Džeimsą, Albą Severą ir Lilę. Ronis ir Hermiona turi du vaikus – Rouzę ir Hugą. Drako Smirdžiaus sūnaus vardas – Skorpijus. Lubino ir Tonks našlaitis sūnus Tedis yra įsimylėjęs Viktuar, Bilo ir Fler dukrą. Jie visi susitinka Kings Kroso stotyje – iš jos jie lydi savo vaikus į Hogvarstą naujiems mokslo metams. Nevilis Nevėkšla tapo herbalogijos profesoriumi Hogvartse. Atskleidžiama, kad Hario randas neskaudėjo nuo to karto, kai Tamsos Valdovas pralaimėjo. Tuo istorija pasibaigia.