Hokų kalbos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Hokų kalbos (arba hokanų kalbos) – hipotetinė Šiaurės Amerikos indėnų kalbų šeima, kuriai priskiriama keletas negausių kalbų šeimų vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje, taip pat Grandės baseine ir Centrinėje Amerikoje. Dėl to, kad dauguma šiai šeimai priskiriamų kalbų mirė ir nebuvo išsamiai aprašytos, šios kalbų grupės buvimą pagrįsti sunku.
Hokų kalbų hipotezę iškėlė kalbininkas Edvardas Sepiras. Pavadinimas parinktas pagal skaičiaus „du“ tarimą skirtingose hokų kalbose: c-oocj serių k., ha’k ačomavių k., *xwak jumanų prokalbėje ir kt.
Manoma, kad tai seniausios Kalifornijos kalbos, kurias vėliau iš dalies išstūmė penučių kalbos.
Kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hokų kalboms priskiriamos šios kalbų šeimos ir kalbos (pagal Kaufmann, 1988):
- čimarikų
- janų
- karukų
- šastų-palaihnihų
- pomų
- vašų
- eselenų
- salinanų
- jumanų-kočimių
- serių
- koahiltekų
- komekrudų
- tekistlaltekų
- chikakų
Prie hokų kalbų bandyta jungti čumašų kalbas bei dar XVIII a. išnykusią jurumangių kalbą Kolumbijoje, tačiau galimi ryšiai vėliau paneigti.