Kybartų valsčius

54°38′š. pl. 22°46′r. ilg. / 54.64°š. pl. 22.76°r. ilg. / 54.64; 22.76

Kybartų valsčius
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kybartai, Virbalis (188?–1915)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
	Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga)

Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Vilkaviškio apskritis (1867–1915)

Lietuva
	Vilkaviškio apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Vilkaviškio apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Kybartų valsčius (rus. гмина Кибарты, lenk. gmina Kibarty) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Kybartai, vėliau – Virbalis. Valsčiaus teritorija dabar priklauso Kybartų seniūnijai ir Virbalio seniūnijai.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. 1869 m. birželio 1 d. prie valsčiaus prijungtas Kybartų miestelis. 1870 m. gegužės 31 d. 6 valsčiaus kaimai buvo prijungti prie Kaupiškių valsčiaus ir 2 kaimai prie Pajevonio valsčiaus, o prie Kybartų valsčiaus buvo prijungtas visas Širvintos valsčius.^[1] 1905 m. revoliucijos metu Kybartų valsčiaus gyventojai pasirašė peticiją Rusijos vidaus reikalų ministrui, reikalaudami teisių:^[2]

Lietuvių tauta neteko pasitikėjimo biurokratiška valdžia, ir vien tik laisvai mūsų išrinkti atstovai su Steigiamojo balso teisėmis, sujungę valstybės valdžią su liaudimi, gali išgelbėti mus, Lietuvos valstiečius, iš vergiškos, beteisiškos, vargingos padėties

Po I pasaulinio karo prijungtas Virbalio valsčius. Kybartų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (5 apylinkės) ir Naumiesčio rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.^[3]		7144
1923 m.^[4]	234	6086	613		43
1932 m.	123	6055		12 seniūnijų ^[5]
1949-01-01 (išsamiau)	208			7 apylinkės ^[6]

Vadovai

Kostas Gavėnas, 1932 m.^[7]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[8]	Apylinkė, 1949 m.^[9]
Bijotai	Bijotų seniūnija	-
Daugėlaičiai	Daugelaičių seniūnija	-
Griebčiai	Griebčių seniūnija	Griebčių apylinkė
Gudkaimis	Gutkaimio seniūnija	Gudkaimio apylinkė
Keturkaimis	Keturkaimio seniūnija	Keturkaimio apylinkė
Kybartai	Kybartų seniūnija	Kybartų apylinkė
Kybeikiai	Kybeikių seniūnija	-
Mažučiai	Mažučių seniūnija	-
Moliniai	-	Molinių apylinkė
Slibinai	Slibinų seniūnija	-
Stanaičiai	Stanaičių seniūnija	Stanaičių apylinkė
Šiaudiniškiai	Šiaudiniškių seniūnija	-
Vilkupiai	Vilkupių seniūnija	-
Virbalis	-	Virbalio apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	7 apylinkės

Gyvenvietės

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą, valsčiaus teritorijoje buvo 43 gyvenvietės:

Augustavų palivarkas 1 ūkis – 57 gyventojai
Bajorų kaimas 4-37
Bajorų dvaras 1-57
Daugelaičių kaimas 57-562
Eukstakavo dvaras 1-67
Griebčių kaimas 22-135
Gutkaimio (Gudkaimio) kaimas 17-123
Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras I 1-137
Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras II 1-101
Karalinavo palivarkas 3-15
Keturkaimio dvaras 27-129
Kybartų kaimas 109–1116
Kybeikių I kaimas 44-285
Kybeikių II kaimas
Kybeikių dvaras 16-94
Kostantinavos palivarkas 1-76
Lauckaimio I kaimas 23-228
Lauckaimio II kaimas 22-143
Lepaltavo dvaras 1-39
Lipniškių kaimas 7-63
Maravilės dvaras 3-26
Mažučių kaimas 31-236
Navadolės kaimas 30-175
Navadolės dvaras 1-52
Ostankino I kaimas 18-87
Ostankino II 10-62
Ostankino III 16-96
Paražnų dvaras 1-114
Paulinavų kaimas 4-31
Prapuolenų kaimas 10-73
Sakalupio dvaras 1-70
Slibinų kaimas 19-152
Stanaičių kaimas 31-256
Stulgelių dvaras 4-36
Šiaudiniškių dvaras 1-178
Šiaudiniškių kaimas 17-139
Šikšnių kaimas 8-48
Šikšnių dvaras 1-176
Šikšnių palivarkas 1-43
Šuklelių kaimas 12-91
Terespolės dvaras 1-82
Vilkupio dvaras 1-85
Zabelinos palivarkas 1-43

Valsčiaus teritorijoje taip pat buvo ir Kybartų bei Virbalio miestai su 416 ir 478 sodybomis bei 6300 ir 4018 gyventojų.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 6086 žmonės:

Lietuviai – 76% (4626);
Vokiečiai – 20,8% (1266);
Rusai – 1,4% (86);
Žydai – 1% (61);
Kiti – 0,77% (47).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1870	Slibinai	Vincas Dargis, kunigas
1888	Eustakavas	Viktoras Budzinskis, politikas	1976
1894	Kybartai (kaimas)	Viktoras Giedrys, karininkas	1955
1901	Stanaičiai	Viktoras Jasaitis, chemikas	1968
1913	Daugėlaičiai	Leonas Prapuolenis, ekonomistas	1972
1926	Stulgeliai	Romanas Krasninkevičius, tautodailininkas	1996
1938	Griebčiai	Romas Kašinskas, gydytojas

Šaltiniai

↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
↑ Walki chlopów Królestwa Polskiego w rewolucji 1905–1907. Warszawa, 1958, t. 1, p. 766. http://www.parlamentostudijos.lt/Nr5/5_istorija_Tyla.htm#_ftn5 Archyvuota kopija 2020-07-15 iš Wayback Machine projekto.
↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 785 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 183

Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Archyvuota kopija 2010-11-14 iš Wayback Machine projekto. Kaunas 1923, 4 psl.
R. Butautas. Mūsų šaknys. – Vilnius, 1994.

[1] Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.

[2] Walki chlopów Królestwa Polskiego w rewolucji 1905–1907. Warszawa, 1958, t. 1, p. 766. http://www.parlamentostudijos.lt/Nr5/5_istorija_Tyla.htm#_ftn5 Archyvuota kopija 2020-07-15 iš Wayback Machine projekto.

[3] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 785 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 183

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]