Kumanai
Išvaizda
- Apie Lenkijos gyvenvietę žr. Polovcai (Hainuvka).
Didžiosios Stepės tauta: Kipčiakai | |
Kilmė | tiurkai |
Protėvynė | Kazachų stepė |
Laikotarpis | XI - XIII a. |
Hegemonija | Ponto, Kazachų stepės |
Palikuonys | Totoriai, Kazachai, Kirgizai, Baškirai, Nogajai |
Ponto stepės istorija |
Skitai |
Sarmatai |
Hunai, Vakarų tiurkai |
Bolgarai, Sabirai, Alanai |
Chazarų kaganatas (Chazarai) |
Pečenegai |
Kumanai (Kipčiakai) |
Aukso orda: |
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai |
Kazokai: |
Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės |
Rusijos imperija (Novorosija) |
TSRS (Kalmukų ATSR) |
Ukraina, Rusijos Federacija |
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys |
Kumanai (pavadinimas vartojamas Vakarų Europos ir Bizantijos), taip pat žinomi kaip polovcai, poloviečiai (rus. половцы, pagal istorijos šaltinius, senovės rusų metraščius)[1] – ankstyvųjų vidurinių amžių vakarų tiurkų klajoklių gentis, gyvenusi Šiaurės Kaukaze, į šiaurę nuo Juodosios jūros, palei Volgą. Jie siejami su vakarine kipčiakų šaka.[1] Vertėsi klajokline gyvulininkyste, XI–XIII a. buvo sukūrę genčių sąjungų, kurioms vadovavo chanai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Kumanai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011