Kumanai

Apie Lenkijos gyvenvietę žr. Polovcai (Hainuvka).

Didžiosios Stepės tauta: Kipčiakai
Kilmė	tiurkai
Protėvynė	Kazachų stepė
Laikotarpis	XI - XIII a.
Hegemonija	Ponto, Kazachų stepės
Palikuonys	Totoriai, Kazachai, Kirgizai, Baškirai, Nogajai

Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda:
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Kazokai:
Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės
Rusijos imperija (Novorosija)
TSRS (Kalmukų ATSR)
Ukraina, Rusijos Federacija
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys

Kumanai (pavadinimas vartojamas Vakarų Europos ir Bizantijos), taip pat žinomi kaip polovcai, poloviečiai (rus. половцы, pagal istorijos šaltinius, senovės rusų metraščius)^[1] – ankstyvųjų vidurinių amžių vakarų tiurkų klajoklių gentis, gyvenusi Šiaurės Kaukaze, į šiaurę nuo Juodosios jūros, palei Volgą. Jie siejami su vakarine kipčiakų šaka.^[1] Vertėsi klajokline gyvulininkyste, XI–XIII a. buvo sukūrę genčių sąjungų, kurioms vadovavo chanai.