Kuito ežerai
| Kuito ežerai | |
|---|---|
 Palydovinė Kuito ežerų nuotrauka
| |
| Vieta |  Rusija (Karelija)
|
| Plotas | 613,6 km² |
| Kilmė | ledyninė |
| Vidutinis gylis | 9,2 m |
| Didžiausias gylis | 44 m |
| Išteka | Kemė |
  Kuito ežerai | |
| Koordinatės | 65°08′0″ š. pl. 31°15′0″ r. ilg. / 65.13333°š. pl. 31.25000°r. ilg. |
Kuitas (rus. Куйто, suom. Kuittijärvet) – trijų ežerų grupė Rusijoje, šiaurės vakarų Karelijoje. Ežerai nusidriekę 140 km juostoje, vienas su kitu jungiasi plačiomis protakomis. Bendras plotas ~600 km². Ežerai užšąla lapkritį, atitirpsta gegužės pradžioje. Kuito ežerai duoda pradžią Kemės upei. Jos aukštupyje įrengus užtvanką Žemutinio ir Viduriniojo Kuito ežerai pasitvenkė. Plukdoma mediena, vystomas vandens turizmas, žvejyba (lašišos, seliavos, sykai, kiršliai, stintos, ešeriai, kuojos, meknės, lydekos, vėgėlės, strepečiai, pūgžliai).
- Aukštutinis Kuitas (Верхнее Куйто) – plotas 197,6 km², gylis iki 44 m. Sudaro centrinė dalis ir trys didelės įlankos: Voinickio, Voknavoloko, Juvalakšos. Kranto linija labai raižyta. Pakrantės apaugusios nendrėmis, viksvameldžiais, viksvomis, plūdėmis. Ežere yra 178 salos, iš jų didžiausia Pertisuaris (plotas (1,07 km²). Pakrantėje įsikūrusi Voknavoloko gyvenvietė.
- Vidurinysis Kuitas (Среднее Куйто) – plotas 275 km², gylis iki 34 m. Dugnas labai nelygus. Daug salų, didžiausios – Kiuljaniemisuaris (6,3 km²), Urnašaris (4,66 km²), Toinen-Uhutsaris (1,45 km²). Šiaurinėje pakrantėje yra Kalevalos miestelis.
- Žemutinis Kuitas (Нижнее Куйто) – plotas 141 km², gylis iki 33 m. Iš visų trijų ežerų šio kranto linija mažiausiai raižyta. Pietryčiuose užsibaigia Pažagubo užutėkiu ir nedideliu Jeužijarvio ežeru. Yra 48 salos, didžiausia – Vopasuaris (0,15 km²)[1].