Klausomoji landa
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Išorinė klausomoji landa (lot. Meatus acusticus externus) – išorinės ausies dalis, praleidžianti garso virpesius iki ausies būgnelio.
Išorinės klausomosios landos sandara
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išorinė klausomoji landa prasideda kriauklės ertmės dugne išorine klausomąja anga (lot. Porus acusticus externus) ir eina iki būgnelio. Suaugusio žmogaus išorinės klausomosios landos ilgis – maždaug 2,5 cm. Joje skiriamos dvi struktūriškai skirtingos dalys: šoninis trečdalis – kremzlinis, o vidiniai du trečdaliai – kauliniai. Landa daro S formos linkius, nukreiptus iš pradžių į vidų, į priekį ir truputį aukštyn (išorinė dalis), po to į vidų, atgal ir aukštyn (vidurinė dalis) ir galiausiai vėl į priekį, į vidų ir truputį žemyn (vidinė dalis). Landos spindis ovalus, skersmuo maždaug 7–9 mm. Kaulinės ir kremzlinės dalių susijungimo vietoje landa susiaurėja ir sudaro ausies kremzlės sąsmauką (lot. Isthmus cartilaginis auricularis) už kurios praplatėja ir antrą kart susiaurėja ties būgneliu. Būgnelis, (lot. Membrana tympani) uždengiantis landos vidinį galą, yra įstrižai įstatytas, todėl landos apačia ir priekinė siena yra ilgesnės už viršutinę ir užpakalinę sienas.
Šoninė kremzlinė dalis yra maždaug 8 mm ilgio. Ji yra ausies kaušelio kremzlės tęsinys ir prisitvirtina skaiduliniu audiniu prie kaulinės dalies pakraščio. Klausomosios landos viršutinėje ir užpakalinėje sienoje kremzlės nėra, o sieną sudaro skaidulinis jungiamasis audinys. Be to, landos sienose yra angų ir plyšių kraujagyslėms ir nervams. Kaulinė dalis – smilkinkaulio išorinis klausomasis kanalas. Ji yra apie 16 mm ilgio ir siauresnė už kremzlinę dalį. Jos vidiniame gale yra būgninė įlanka (lot. Incisura tympanica), prie kurios tvirtinasi būgnelio perimetras, o šoninis galas praplatėjęs ir šiurkštus, kad galėtų prisitvirtinti landos kremzlė.
Ausies kaušelio oda pereina ant išorinės klausomosios landos ir uždengia būgnelio išorinį paviršių. Landos oda plona, be speninio sluoksnio, stipriai suaugusi su antikremzliu ar antkauliu. Kremzlinės landos dalies storame poodiniame audinyje yra daug sieros liaukų (lot. gll. ceruminosae), savo sandara panašių į prakaito liaukas, bet gaminančių specifinį sekretą - ausies sierą. Jų latakai atsiveria į epitelio paviršių arba į gretimas plaukų folikulų riebalines liaukas. Ausies siera sutepa ir apsaugo jautrią landos odą, tačiau per didelė jos gamyba ar akumuliacija gali visiškai užkimšti landą ir trukdyti būgnelio membranos vibracijai. Didžioji dauguma ausies sieros liaukų ir plaukų folikulų yra kremzlinėje landos dalyje, tačiau keletas mažų liaukų ir ploni plaukeliai gali būti kaulinės landos šoninėje dalyje.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007 m., (381 psl.) ISBN 978-9955-15-099-2