Kirgizijos geografija

Kirgizijos geografija – Kirgizijos Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas.

Kirgizija yra prie jūros priėjimo neturinti šalis Vidurinėje Azijoje. Sausumos sienų ilgis – 4573 km. Šiaurėje ribojasi su Kazachstanu (1212 km), rytuose-pietryčiuose su Kinijos Liaudies Respublika (1063 km), pietvakariuose su Tadžikistanu (984 km), vakaruose su Uzbekistanu (1314 km).^[1] Sienos su pastarosiomis dvejomis šalimis komplikuotos – Ferganos slėnyje yra keli Kirgizijos anklavai Uzbekijos ir Tadžikijos teritorijose bei keli šių šalių anklavai Kirgizijos teritorijoje.

Kraštiniai taškai:

• šiaurėje – pasienio taškas su Kazachstanu Ču srities Sokuluko rajone;
• pietuose – pasienio taškas su Tadžikistanu Ošo srities Čon Alajaus rajone;
• vakaruose – pasienio taškas su Tadžikistanu Batkeno srities Leileko rajone;
• rytuose – Karo Topografų viršukalnė pasienyje su Kinija, Aksu rajone.

Kirgizija – labai kalnuota šalis. Apie 90 % Kirgizijos teritorijos yra daugiau kaip 1500 m, apie pusė – daugiau kaip 2500 m aukštyje. Paviršiaus vidutinis aukštis 2750 m.^[2] Per šalį driekiasi Tianšanio bei Pamyro Alajaus kalnai, o tarp jų – kalnų slėniai ir duburiai.^[3]

Visą šalies šiaurę užima Tianšanio kalnai – čia iškilęs Kirgizijos kalnagūbris, Kungėjaus Alatau, Talaso Alatau, Terskėjaus Alatau, Čatkalo kalnagūbris, Ferganos kalnagūbris ir Kokšaltau kalnagūbris. Pastarajame, Kinijos pasienyje, stūkso aukščiausia Kirgizijos vieta – Pergalės viršukalnė (7439 m).^[2][1][3] Tuo tarpu pietuose driekiasi Pamyro Alajus su Alajaus, Turkestano ir Užalajės kalnagūbriais. Šiuose kalnuose aukštis siekia 7134 m (Ibn Sinos, buv. Lenino viršukalnė).

Tarp šių kalnų slūgso tektoninė Isyk Kulio dubuma su tokio pat pavadinimo ežeru. Vakaruose paviršius leidžiasi į Ferganos slėnį, šiaurėje – į Ču slėnį. Kiti svarbesni slėniai – Talaso, Alajaus. Svarbiausios perėjos – Taldyko (3615 m), Tiušu (3586 m). Žemiausia vieta (132 m) yra Karadarjos upės slėnyje.^[2]

Kirgizijoje yra karstinių reljefo formų, urvų. Šalis yra seisminio aktyvumo zonoje, dažni žemės drebėjimai (didžiausi 1902, 1911, 1946, 1992 m.).

Kirgizijos klimatas žemyninis, nulemtas kalnuoto paviršiaus. Sausio vidutinė temperatūra slėniuose nuo –2 °C iki –8 °C, kalnuose nuo –8 °C iki –20 °C (aukštikalnėse –28 °C). Daugelyje Kirgizijos rajonų (išskyrus aukštikalnes) žiemą dažni atodrėkiai. Liepos vidutinė temperatūra slėniuose 20–27 °C, kalnuose 15–17 °C (aukštikalnėse 5 °C ir žemiau). Būdingi dideli paros temperatūros svyravimai. Daugiausia kritulių tenka Tianšanio šiauriniams ir vakariniams šlaitams (750–1000 mm), o rytiniuose šlaituose ir duburiuose tenka 200–300 mm kritulių per metus.^[2][3] Drėgniausia yra vakarinėse Tianšanio pašlaitėse virš Ferganos slėnio, sausiausia – į rytus nuo Isyk Kulio.

Aukštikalnėse krituliai iškrinta sniego pavidalu ir netgi vasarą dažnai būna šalnų. Sniego linija kraštiniuose kalnagūbriuose eina apie 3000 m, vidiniuose kalnagūbriuose – 4000–4500 m aukštyje. Vyrauja kalnų slėnių vėjai. Ferganos slėnį juosiančių kalnagūbrių išoriniuose šlaituose pučia fenai, Isyk Kulio įduboje kalnų slėnių vėjus sustiprina brizai.^[2]

Kalnuose gausu ledynų (bendras plotas ~6500 km²:^[2] Pietų Inylčeko, Šiaurės Inylčeko ir kt.), būdingas amžinas įšalas.

• Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +43,6 °C (Žangižeras, Batkeno raj.; 1944 m. liepa);^[4]
• Žemiausia užfiksuota temperatūra: -53,6 °C (Ferganos slėnis).^[5]

Didžioji dalis Kirgizijos teritorijos patenka į nenuotakų Aralo jūros baseiną.^[3] Svarbiausia upė – Narynas (Syrdarjos aukštupio baseinas). Syrdarjos baseinui taip pat priklauso Čatkalas, Isfara, Aksu, Karadarja. Aralo jūros Amudarjos baseinui priklauso pietuose ištekanti Kyzylsu upė. Šiaurėje teka nenuotakios Ču ir Talaso upės. Rytinio pakraščio upės (Sarydžazas, Kakšalas) priklauso nenuotakiam Tarimo baseinui. Keletas neilgų upių suteka į Isyk Kulio ežerą. Upės vietomis patvenktos, didžiausias – Toktogulo tvenkinys. Upės slenkstėtos, vasaromis vietomis smarkiai nusenka, laivybai netinkamos.

Kirgizijos šiaurės rytuose telkšo didelis tektoninės kilmės ežeras – Isyk Kulis. Taip pat yra keletas mažesnių kalnų ežerų – Sonkiolis, Sary Čelekas, Čatyrkulis, Alakulis. Iš viso telkšo ~3000 ežerų.^[2] Kalnuose yra krioklių (Barskauno, Abšir Atos).

Būdingi daugiausia skurdūs kalnų pievų dirvožemiai, duburiuose – kalnų stepių dirvožemiai (juodžemiai, rudžemiai, kaštonžemiai, pilkžemiai). Derlingiausios vietos – Ču ir Ferganos slėniai, kur būdingi pilkžemiai.^[6][3]

Visoje Kirgizijos teritorijoje plyti stepės, pievinės stepės bei pusdykumės, kalnų šlaituose – kadagynai (Pamyro Alajuje), riešutmedžių miškai (Ferganos ir Čatkalo kalnagūbriuose), eglynai (šiaurėje), yra kėnių, gluosnių, tuopų. Aukščiau 3600 m driekiasi šaltosios dykumos, kalnų tundra.^[3] Šalies miškingumas – 5,1 % (2018 m.).^[1] Būdingi ekoregionai: Alajaus–Vakarų Tianšanio stepės, Centrinės Azijos šiaurės dykumos, Gisaro Alajaus atvirieji miškai, Pamyro kalnų dykumos ir tundra, Tianšanio papėdžių sausosios stepės, Tianšanio kalnų spygliuočių miškai, Tianšanio kalnų stepės ir pievos.

Kirgizijoje yra 58 žinduolių, 207 paukščių, 30 roplių, 7 varliagyvių rūšys. Beveik visose zonose yra vilkų, lapių, švilpikų, barsukų, kiškių. Stepėse ir dykumose yra graužikų (geltonųjų starų, didžiųjų šoklių, raudonuodegių pelėnų), roplių, džeiranų, iš paukščių – kurapkų, didžiųjų einių. Miškuose veisiasi rudieji lokiai, lūšys, šernai, stirnos, šermuonėliai, kiaunės, maralai, cypliai, aukštikalnėse – kalnų ožiai, akmeninės kiaunės, irbiai, starai, ularai.^[2]

Saugomos teritorijos užima 7,38 % Kirgizijos ploto (2017 m.).^[7] Įsteigti Beš-Aralsko, Naryno, Sary Čeleko, Sarytaš Ertašo ir kt. gamtos rezervatai, 1997 m. įkurtas Ala Arčos nacionalinis parkas. Vakarų Tianšanis nuo 2016 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (su kaimyninėmis šalimis). Taip pat yra 13 gamtos parkų (didžiausias – Chan Tengri), 19 gamtos paminklų, 9 miškų rezervatai, 23 botaniniai rezervatai, 14 medžioklės draustinių. Yra 3 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės.

Pagrindinės ekologinės problemos – vandens ir oro tarša, vandens druskėjimas.^[1]

Vikiteka: Kirgizijos geografija – vaizdinė ir garsinė medžiaga