Kiečiai (Zarasai)
| Kiečiai | ||
|---|---|---|
  Kiečiai |
||
| 55°49′01″š. pl. 26°11′38″r. ilg. / 55.817°š. pl. 26.194°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbrado seniūnija | |
| Gyventojų | 3 | |
Kiečiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybės šiaurėje, 2 km į pietryčius nuo Stelmužės, prie rytinio Kiečių ežero kranto. Šalia kaimo eina vingiuotasis Zarasų–Stelmužės keliukas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie šią vietovę legendos pasakoja, kad gyvenęs čia nuožmus ponas, tačiau sykį vienas seneliukas pranešęs, kad iš dvaro rūmų nieko neliksią, tik augsią didžiulės žolės – kiečiai. Taip ir atsitikę.[2]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||
| 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 31 | 19 | 17 | 6 | 7 | 4 | 3 | ||
| ||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 133–134
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.